Kauno technologijų universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, politologas Ainius Lašas feisbuke sureagavo, kad pirminis įspūdis „netgi labai neigiamas“.

„Jei jums taip rūpi Lietuvos ateitis, nustokite toliau luošinti esamą Lietuvos švietimo sistemą, nusiurbiant iš jos geriausius mokinius savo reikmėms ir gilinant išsilavinimo atskirtį.

Jei jums taip rūpi Lietuvos ateitis, sukurkite, pavyzdžiui, nuotolinio turinio ir užduočių interaktyvią platformą, kuri būtų integruota per konkrečius ugdymo scenarijus/kelius ir AI korepetitorius. Atverkite ją visiems. Panaudokite tam tikslui geriausias LT mokytojas ir švietimo ekspertes, o jos techniniam palaikymui ir tolesniam vystymui – geriausius IT specialistus. Pabaigai – apmokykite Lietuvos mokytojus dirbti su šia sistema“, – į iniciatyvos autorius kreipėsi A. Lašas.

Pasak įrašo autoriaus, tokiu būdu jie sukurtų įrankius visoms mokytojoms, įgalinančius jas kokybiškiau dirbti, lengviau pasiruošti pamokoms, daugiau skirti dėmesio individualiems poreikiams ir geriau diferencijuoti ugdymo turinį bei procesą mokiniams.

„Tai būtų didelis žingsnis ne tik link mūsų šalies įgalinimo „konkuruoti su visu pasauliu“, bet ir sukurtų solidų pamatą visai švietimo sistemai, nuo kurio galima atsispirti. Lietuvai nereikia dar vienos privačios, uždaros ir elitistinės mokyklos ar mokyklų tinklo“, – rašė A. Lašas.

Nemano, kad reikia daugiau privačių mokyklų

Iniciatyva sulaukė skepticizmo ir iš švietimo strategų Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybės įstaigos „EDU Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė feisbuke dalinosi savo ankstesne patirtimi.

„Prieš jau nemažai metų buvau susitikime su vienais verslininkais, kurie norėjo steigti labai gerą privačią mokyklą vienam nedideliam Lietuvos mieste. Jiems tada sakiau – bet žiūrėkit, jūsų miestelyje yra tiek mažai mokinių, kad užtenka tik dviem mokyklom, tai jei įsteigsit vieną privačią, iš principo sukursit tobulą atskirties pavyzdį: pusė vaikų miestelyje išgali eiti į privačią, o likusi pusė eina į valstybinę. Paskui mėginau jų išklausti, o kodėl jie negali visų savo pinigų ir laiko resursų paprasčiausiai skirti valstybinei mokyklai ir ją sustiprinti, sukurti labai gerą valstybinę mokyklą. Absoliučiai vienintelis atsakymas, kurį tada išgirdau – nes privačią galėtume kurti nuo nulio, pakviesti geriausius mokytojus, o valstybinėj sunku – reikia jau su esamais dirbti“, – rašė U. Kaunaitė.

Jos nuomone dar daugiau privačių mokyklų Lietuvai nereikia.

„Jų skaičius ir taip labai auga. Privatus sektorius turi savo funkciją – tam tikram skaičiui vaikų jis kuria alternatyvias programas, užpildo nišas. Bet kai sakai, kad nori padėti valstybei spręsti švietimo problemas ir renkiesi priemonę – privatų švietimą – iš principo tik gilini šalies problemas.

Nes privatus tinklas savo esme (ir dideliu mastu) didina atskirtį, kuria burbulus, ištraukia iš valstybinės sistemos mokytojus (galėdami mokėti didesnius atlyginimus). Iš principo segreguoja. O mokymasis iš bendraamžių yra kertinis mokymosi elementas“, – teigė U. Kaunaitė, siūlydama verslininkams investuoti į vykdomas valstybines iniciatyvas

Skepticizmas ir iš vicemero pusės

Sostinės vicemeras iš Laisvės partijos Vytautas Mitalas savo įraše, pasidžiaugė, kad Lietuvos verslo atstovai ir startuoliai pasiekė tokią brandą ir nori investuoti į švietimą, tačiau kartu pasidalino ir savo skepticizmu.

„ Ar siekiant kokybiško švietimo geriausiems reikia steigti naujas privačias mokyklas – galbūt. Galbūt ir ne. Veikiau ne. Aišku, čia mano asmeninė nuomonė“, – teigė V. Mitalas.

Pasak jo, į tą patį tikslą galima ir skirtingais keliais ateiti.

„Aš tik pasakysiu, kad ant mano darbo stalo Vilniuje yra daugybė įdomiausių ateities projektų, kurie padėtų ir greičiau, ir plačiau švietimą sustiprinti. Ir jie visi gali pavykti dar geriau, jei prie jų prisidės neabejingi švietimui“, – rašė V. Mitalas.

ISM rektorius: kaip ir visur, yra dvi medalio pusės

Į diskusijas įsijungęs ir ISM rektorius Dalius Misiūnas sako, kad, kaip ir visur, šiuo atveju jis mato dvi medalio puses.

„Pirma – galimybių: privačios švietimo įstaigos suteikia pasirinkimą šeimoms, mokytojams ir darbdaviams. Pvz. aukštojo mokslo atveju toks pasirinkimas dažniausiai susijęs su prioritetu studijų kokybei ir tarptautiškumui, organizacine kultūra ir bendruomene. Be to, privačios švietimo įstaigos veikia kaip „rakštis“ valstybinei sistemai – nėra patogu, bet skatina pasitempti“, – rašė D. Misiūnas.

Kita medalio pusė, pasak jo, yra iššūkiai: pasakyti yra viena, padaryti – kita.

„Švietimas yra ilgas žaidimas, reikia turėti daug kantrybės. Pastaruoju metu randasi nemažai iniciatyvų „sutvarkyti“ švietimą, bet rezultatai kol kas kuklūs. Be to, nėra lengva atsispirti pagundai optimizuoti trumpo laikotarpio pelną ilgalaikių investicijų sąskaita“, – teigė D. Misiūnas.

Kalbantiems apie atskirties didinimą ar siūlantiems gelbėti valstybinę sistemą, jis priminė, kad privačios mokyklos yra (ir bus) tik nedidelė sistemos dalis, o valstybinės švietimo sistemos gelbėjimas nėra verslo reikalas – tai yra valdžioje esančių politikų darbas.

„Kitaip sakant, jeigu valdžia, kurią išsirenkame, nesugeba sutvarkyti valstybinio švietimo, nereiktų kaltinti verslo, kad investuoja į privatų. All in all (apibendrinant – liet. k.), iniciatyva gera, verta bandymo“, – rašė D. Misiūnas.

„Tesonet“ paskelbė apie savo ambiciją

Kaip jau skelbta, technologijų grupė „Tesonet“ trečiadienį pranešė apie planus investuoti į privatų švietimą Lietuvoje. Bendrovė teigia ketinanti kurti aukštos kokybės mokymosi ekosistemą – nuo priešmokyklinio ugdymo iki profesinių bei universitetinių studijų.

„Verslai kuriasi ir keičiasi, technologijos evoliucionuoja, tačiau išsilavinusi visuomenė yra tai, kas išlieka ir kuria Lietuvos ateitį. Suprantame, kad tai bus daugybės metų pareikalausiantis projektas, bet siejame savo ateitį su Lietuva, čia yra ne tik mūsų namai, bet ir verslai, ir todėl labai gerai matome kokių ilgalaikių pokyčių reikia, kad galėtume sėkmingai konkuruoti su visu pasauliu“, – pranešime sakė „Tesonet“ bendraįkūrėjas Tomas Okmanas.

„Tesonet“ grupė nurodo ieškosianti ilgalaikių partnerių strateginei investicijai bei įgyvendinimui. Neatmetama, jog tarp galimų žingsnių yra ir geriausių privačių švietimo įstaigų įsigijimas visoje Lietuvoje, ir naujų įstaigų steigimas. 

Tai dar viena grupės investicija švietimo srityje. „Tesonet“ jau yra investavusi į  švietimo technologijų startuolį „Turing College“, kūrybinių technologijų akademiją „Bit&Byte“ ir informatikos ugdymo sistemos projektą 1–10 klasėms „Vedlius“.