Žurnalistai pažymi, kad po nesėkme pasibaigusio bendrovės įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino maišto prieš aukščiausiąją Rusijos kariuomenės vadovybę 2023 metų birželį ir vėliau jo mirties „šios kovinės grupuotės statusas liko neaiškus“.
Anot šaltinių, „Wagner“ dirbę verbuotojai, anksčiau įtikinėję jaunuolius iš Rusijos regionų vykti kariauti į Ukrainą, dabar gavo naują užduotį – verbuoti „ekonomiškai pažeidžiamus“ europiečius diversijoms NATO šalyse.
Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU „naudojasi po ranka esančiais specialistais“, leidiniui sakė Vakarų žvalgybos pareigūnas, turėdamas omenyje „Wagner“ žmones.
Straipsnyje teigiama, kad Rusijos žvalgyba aktyviai ieško „vienkartinių agentų Europoje“, padedančių sėti chaosą.
Per pastaruosius dvejus metus Kremlius visoje Europoje pastebimai išplėtė destabilizacijos ir sabotažo kampaniją, kuria siekia susilpninti Vakarų valstybių ryžtą remti Ukrainą ir kurstyti socialinius neramumus, teigiama publikacijoje. Svarbu tai, kad, kai iš Europos šalių buvo masiškai išsiųsti Rusijos diplomatai, Maskva savo tikslams įgyvendinti vis dažniau renkasi tarpininkus, o „Wagner“ verbavimo tinklas pasirodė esąs „ypač veiksminga, nors ir primityvi priemonė“.
Pasak laikraščio pašnekovų, „Wagner“ užverbuotiems asmenims skiriamos įvairios užduotys: nuo politikų automobilių ir sandėlių su humanitarine pagalba Ukrainai deginimo iki apsimetinėjimo nacių propagandistais. Paprastai šių užduočių vykdytojais tapdavo marginalizuoti asmenys, neturintys gyvenimo tikslo ar krypties. „Wagner“ jau turėjo paruoštą propagandistų ir verbuotojų tinklą, kurie su marginalais kalbėjosi jų kalba, „Financial Times“ sakė vienas Europos pareigūnas.