Tokioje situacijoje prieš metus buvo vilnietė Viktorija Radzevičiūtė. Jos sūnui iki reikalaujamų dvejų metų gyvenamosios vietos deklaracijoje pritrūko vos poros mėnesių: „Dveji metai būtų suėję spalio mėnesį. Tačiau dėl to paaugliui buvo pasiūlytos tik toli esančios mokyklos. Jis visą vasarą kentėjo ir verkė, uždavinėjo klausimus, į kuriuos neturėjome, ką atsakyti“, – pasakoja moteris.
Pašilaičiuose gyvenantis moksleivis tikėjosi į devintą klasę eiti kartu su bendraklasiais savo rajone. Tačiau gimnazijoje vietos negavo, jam buvo pasiūlyta tęsti mokslus Karoliniškėse ir Grigiškėse. Pirmą atrankos etapą šeima praleido, nes tikėjosi ir ieškojo vietos Pašilaičių rajone, kol liko vieta tik Salininkuose: „Savivaldybė spaudė: greičiau registruok į Salininkus, nes vaikas visai neturės mokyklos ir jūs būsite už tai atsakingi.“ Tačiau V. Radzevičiūtė su vyru nepasidavė.
„Visa praeita vasara buvo pragaras – rašėme skundus į Vaikų teises, savivaldybę. Kodėl mano vaikas turi važinėti iš Pašilaičių į Salininkus? Nuo namų iki Salininkų mums automobiliu ne piko metu – 50 minučių, autobusu per kamščius ryte gali būti pusantros valandos. Nespėja į jokius būrelius. Jam visiškai nežinoma aplinka. Vaikas čia turi draugų, ką jis darys Salininkuose?“ – paauglio mama dalijasi savo išgyvenimais.
Registracija į mokyklas – tarsi lenktynės
Pasak pašnekovės, vaikas dėl to patyrė didelį stresą: „Kai pasakiau, kad nepateko į mokyklą kartu su bendraklasiais, tokio verkiančio ir drebančio jo gyvenime nemačiau. Jam buvo šokas, nes mokėsi aštuntukais, o klasėje buvo daug besimokančių kur kas prasčiau. Jis buvo įsitikinęs, kad gaus vietą geroje gimnazijoje. Tačiau paaiškėjo, kad mokinio pastangos, noras, vidurkis nieko nereiškia. Kaip ir mokyklos prieinamumas, patogumas.“
V. Radzevičiūtė pasakoja, kad kovoti teko ir dėl dukros prieš septynerius metus, kai jai ieškojo vietos pirmoje klasėje. Tuo metu Fabijoniškėse šeima gyveno 14 metų, tačiau dukros vis tiek nepriėmė į norimą mokyklą, nes pritrūko papildomų kriterijų: „Rašėme skundą savivaldybei, tada savivaldybė kreipėsi į mokyklą, galiausiai vieta klasėje atsirado – tik po skundo ir pokalbio su direktore. Jeigu nebūtume judinę, nekovoję, neaišku, kur būtų mano vaikas. Taip ir su sūnumi – perėjome kryžiaus kelius, kol per stebuklą gavome vietą gimnazijoje savo rajone.“
Jeigu nebūtume judinę, nekovoję, neaišku, kur būtų mano vaikas. Taip ir su sūnumi – perėjome kryžiaus kelius, kol per stebuklą gavome vietą gimnazijoje savo rajone.
V. Radzevičiūtė
Dviejų vaikų mama sako, kad per rytines eismo spūstis nuvežti vaikus į skirtingas mokyklas ir patiems suspėti į darbą atrodo paprasta, bet iš tikrųjų yra tiesiog neįmanoma. Patekimą į darželius ir mokyklas Vilniuje ji vadina „žiurkių lenktynėmis“ ir priduria žinanti atvejų, kai žmonės dėl to sukčiauja: „Žinau atvejų, kai grupė vaikų registruoti viename bute – taip susitarę, kad gautų vietą norimoje mokykloje.“
Vaikų tėvai piktnaudžiauja sistema
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas patvirtina, kad yra atvejų, kai vaikai deklaruojami adresais, su kuriais realiai neturi jokio gyvenamojo ryšio, o tai kelia pagrįstų įtarimų dėl piktnaudžiavimo sistema. Nepaisant to, savivaldybės specialistai atidžiai stebi priėmimo į mokyklas procesą, o kilus pagrįstų abejonių – gali paprašyti papildomų dokumentų, pavyzdžiui, nuosavybės ar nuomos sutarties.
Vilniaus miesto savivaldybė, pasak atstovo, ne kartą yra teikusi siūlymus ministerijai dėl griežtesnio reguliavimo ir aiškių kriterijų, kurie padėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui sistema, tačiau sprendimai vis dar nėra priimti. Kol nėra aiškaus teisinio reguliavimo, tenka taikyti gyvenamosios vietos deklaravimo laikotarpio kriterijų, t. y. prioritetą skirti tiems vaikams, kurie deklaruoti ir gyvena toje teritorijoje ilgiau.
G. Grubinskas tvirtina, kad visi moksleiviai turėjo galimybę prisiregistruoti į mokyklas, tačiau kai kurių tėvai nesutiko su siūlytais variantais. Daugeliu atvejų pagrindinė priežastis, kodėl vaikai nepateko į norimas mokyklas, buvo ta, jog jų gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota konkrečios mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje dvejus metus ar ilgiau. Taip pat dažnai vaikų deklaracija nesutapo su abiejų tėvų deklaracijos duomenimis – dažniausiai vieno iš tėvų deklaruota gyvenamoji vieta buvo Vilniaus rajono savivaldybėje.
Patekimas į mokyklą priklauso ne tik nuo gyvenamosios vietos
Vietos mokyklose pirmiausia skiriamos pagal tai, ar vaikas gyvena mokyklai priskirtoje teritorijoje. Taip pat patekimą lemia šeimos narių deklaracijų suderinamumas (t. y. kad tėvų ir vaiko deklaracijos nesiskirtų), socialiniai kriterijai (daugiavaikės šeimos, specialieji ugdymosi poreikiai ir pan.) bei broliai ar seserys, jau besimokantys toje pačioje mokykloje.
Pagal augantį vaikų skaičių, Pilaitę, Bajorus, Pavilnį, Šnipiškes ir Pašilaičius galima vadinti vienais sparčiausiai augančių Vilniaus gyvenamųjų rajonų. Tai, pasak savivaldybės, kelia iššūkių priimant moksleivius į mokyklas infrastruktūros požiūriu. „Su didžiausia paklausa susiduriančiose Pilaitės, Gabijos, Sietuvos, Žemynos ir kitose populiariose mokyklose buvo suformuotos papildomos klasės, tačiau, deja, to vis tiek nepakako visam poreikiui patenkinti“, – sako G. Grubinskas.
Ne visos mokyklos turi fizinių galimybių komplektuoti papildomas klases – tai priklauso ir nuo pastatuose esančių klasių skaičiaus bei dydžio, ir nuo mokytojų skaičiaus. Tais atvejais, kai papildoma klasė gali būti suformuota priimant daugiau vaikų, tai ir padaroma. Pašnekovas pabrėžia, kad tėvai turėtų suprasti, jog ne visada yra galimybė įgyvendinti individualų pageidavimą, ypač kai viršijamas mokyklos pajėgumas arba kai šeima neatitinka prioritetinių kriterijų.
Savivaldybė: spręsime vietų trūkumą kompleksiškai
Savivaldybė, pasak atstovo, supranta problemą ir planuoja spręsti vietų trūkumą kompleksiškai: „Šiuo metu planuojamos naujų ugdymo įstaigų statybos sparčiai augančiuose rajonuose – Pilaitėje, Šnipiškėse, Verkių seniūnijoje ir kituose prioritetiniuose mikrorajonuose. Kai kuriose esamose mokyklose numatoma infrastruktūros plėtra – priestatai ar papildomų korpusų statyba. Taip pat bendradarbiaujama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėl galimų investicijų ir nacionalinės paramos projektams.“
G. Grubinskas teigia, kad savivaldybė, matydama augančius gyventojų skaičius kai kuriose teritorijose, svarsto galimybę ateityje tikslinti teritorijų ribas bei vertinimo tvarką, kad būtų išvengta perteklinių prašymų mokytis ne pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.