Jau paskelbtas konkursas
Po „Delfi“ žurnalistų tyrimo paaiškėjo, kad kelias į Rūdninkų poligoną turi defektų. Tai parodė ir jau anksčiau užsakyta ir atlikta ekspertizė.
Buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, „Delfi“ šaltinių žiniomis, nenorėjo tenkintis vien tik kosmetiniu remontu. Ir dėl to, kaip teigia šaltiniai, tarp tuometinės Krašto apsaugos ministerijos vadovybės ir „Fegdos“ buvę kilęs kivirčas.
Ministerijai pradėjus vadovauti Robertui Kaunui buvo priimtas sprendimas, kad reikia užsakyti naują ekspertizę, kuri ir atsakytų į visus klausimus. „Fegda“ sutiko padengti šios ekspertizės kaštus.
„Delfi“ žurnalistai Tomas Janonis, Kristina Pocytė-Medutė ir tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas apie „Fegdą“ yra sukūrę filmą. Jį galite rasti paspaudę čia.
„Delfi“ šaltinių duomenimis, jau paskelbtas konkursas šiai ekspertizei pirkti. Krašto apsaugos ministerijos atstovai šią informaciją patvirtino.
Anot ministerijos, konkursas paskelbtas 2026 m. sausio 23 d. Tai yra atviras tarptautinis konkursas.
Šį konkursą organizuoja Infrastruktūros valdymo agentūra.
„Tikimasi gauti ne mažiau kaip tris pasiūlymus iš potencialių tiekėjų“, – teigiama ministerijos atsiųstame komentare.
Vis dėlto ministerija nenorėjo atskleisti, kokia yra pirkimo vertė: „Pirkimo vertė nėra viešai skelbiama, todėl šiuo metu šios informacijos pateikti negalime. Svarbu pažymėti, kad tiek ekspertizės atlikimas, tiek nustatytų defektų pašalinimas bus vykdomas rangovo UAB „Fegda“ sąskaita.“
Per kiek laiko tikimasi parengti ekspertizę?
„Pagal konkurso sąlygas paslaugų tiekėjas įsipareigoja atlikti statinio ekspertizę, parengti defektų šalinimo projektą ir vykdyti projekto įgyvendinimo priežiūrą. Ekspertizės ir projektavimo etapas truktų apie 7 mėnesius. Vėliau, priklausomai nuo ekspertizės rezultatų ir pateiktų defektų šalinimo sprendinių, darbų terminas preliminariai gali svyruoti nuo 2 iki 6 mėnesių“, – nurodė Krašto apsaugos ministerijos atstovai.
„Delfi“ šaltiniai anksčiau yra teigę, kad kelio būklė gali būti įvertinama ne tik gręžiniais, bet ir lazeriniu (LCMS) metodu. Tai yra kelio visame ruože neardančiu metodu.
Anot šaltinių, „Fegdai“ šis metodas esą pasirodė priimtinesnis.
„„Fegda“ siekė naudoti neardančius metodus ir tokiu būdu siaurinti metodų pasirinkimą. Tačiau Krašto apsaugos ministerija dar neįvertino, ar tokio metodo nurodymas techninėje specifikacijoje neribotų konkurencijos (tikėtina, kad jį naudoja tik vienas tiekėjas) ir ar jį naudojant būtų tinkamai nustatyti kelio defektai“, – „Delfi“ anksčiau teigė šaltinis.
Kodėl ekspertizė apims tik vieną kelio atkarpą?
Taigi, Krašto apsaugos ministerijos atstovų paklausėme, ar ekspertizės tyrimai bus atliekami tradiciniu gręžinių metodu ar lazeriniu būtu.
Ministerijos atsakymas buvo toks: „Pagal konkurso sąlygas tiekėjas privalo atlikti dangos konstrukcijos laikomosios gebos tolygumo matavimus visame kelio ruože naudodamas krintančio svorio deflektometrą (angl. Falling Weight Deflectometer) arba kitą lygiavertį neinvazinį metodą. Po to tiekėjas suplanuoja ir atlieka kitus būtinus invazinius tyrimus, kurių pakaktų vertinimo išvadoms pagrįsti ir tinkamiausių defektų šalinimo sprendinių rekomendacijoms parengti.“
Anot ministerijos atstovų, šis konkursas skirtas vieno kelio ekspertizei – vietinės reikšmės kelio „A“ atkarpos 7-8 Šalčininkų rajono savivaldybėje, Baltosios Vokės seniūnijoje, Žagarinės kaime.
Kaip skelbta anksčiau, problemų kilo dėl dviejų „Fegdos“ į poligoną tiestų kelių. Kodėl ekspertizė daroma tik dėl vieno kelio?
„Ekspertizė atliekama tik vienam keliui – vietinės reikšmės kelio „A“ atkarpai 7-8.
Reaguodamas į Jūsų užklausą, krašto apsaugos ministras įpareigojo Infrastruktūros valdymo agentūrą supažindinti jį su situacija dėl antro kelio.
Abu keliai bus taisomi, atsižvelgiant į nustatytus defektus, jų pobūdį ir dydį. Nuolatinis statinių būklės stebėjimas, priežiūra bei defektų šalinimas garantiniu laikotarpiu vykdomas vadovaujantis Statybų techniniu reglamentu“, – nurodė ministerijos atstovai.
Galiausiai paklausėme, kokie tikslai keliami šiai ekspertizei.
„Ekspertizės tikslas – įvertinti statinio defektus ne tik esamų dangos pažeidimų zonose, bet visame statinyje. Remiantis atliktų tyrimų rezultatais, bus pateikti tinkamiausių defektų šalinimo sprendinių pasiūlymai ir parengtas defektų šalinimo projektas. Atlikus ekspertizę, bus vykdoma šio projekto įgyvendinimo priežiūra“, – teigė KAM atstovai.
Jų teigimu, Krašto apsaugos ministerijos planuose – infrastruktūros projektų įgyvendinimo procesų peržiūra, po kurios priklausomai nuo rezultatų bus pateikti siūlymai dėl statinių valdymo ir kontrolės tobulinimo statybos ir eksploatavimo metu (garantiniu laikotarpiu).