Sakydamas kalbą Vigtauno knygų festivalyje 78 metų politikas nurodė, kad visos šalies gyventojai turi negaišdami apsirūpinti tokiais daiktais kaip žvakės, žibintuvėliai, baterijomis maitinami radijo imtuvai, taip pat vandenis atsargomis, kitaip sakant, pasiruošti galimam karui arba visuotinio elektros energijos tiekimo nutrūkimui, rašo portalas „Unian“, cituodamas „The Times“.
„Esame nepakankamai pasirengę, nors neturime jokių garantijų, nesame saugūs ir galime būti užpulti. Tokia yra paprasta ir žiauri tiesa“, – konstatavo G. Robertsonas.
1999–2003 metais NATO vadovavęs britų politikas pabrėžė, kad Didžioji Britanija turi išmokti veikti lanksčiai ir prisiimti atsakomybę už savo pačios saugumą.
„Galbūt turėtume pasekti Norvegijos pavyzdžiu, kur piliečiams kasmet siunčiamos instrukcijos, kaip elgtis užpuolimo atveju“, – samprotavo jis.
Rusijos, Kinijos ir Šiaurės Korėjos aljanso keliama grėsmė
G. Robertsono teigimu, didžiausią susirūpinimą kelia Vladimiro Putino, Xi Jinpingo ir Kim Jong Uno sąjunga ir būtent šių valstybių lyderių sprendimų dabar reikia bijoti labiausiai.
„Nesusidaro įspūdis, kad kuris nors iš jų galėtų staiga pasikeisti. Man net devynis kartus teko bendrauti su V. Putinu, taigi, tikrai žinau, kad juo negalima pasitikėti“, – nurodė G. Robertsonas.
Buvęs NATO vadovas akcentavo, kad Didžioji Britanija yra tapusi kasdienių kibernetinių atakų ir manipuliacijų informacinėje erdvėje taikiniu.
„Ar galima manyti, kad į „Jaguar Land Rover“, „Waitrose“ ir „Harrods“ nukreiptos atakos sutapo per atsitiktinumą? Į mus jau nukreipta ugnis, tik ne tokia, kuri sukelia sprogimus, nes atakos – kibernetinės“, – aiškino politikas.
Lygindamas savo šalies gynybą su atitinkamais Izraelio pajėgumais, G. Robertsonas pažymėjo, kad Didžioji Britanija neturi nieko panašaus į „Geležinį kupolą“, ir išreiškė viltį, kad saugumo sistema bus iš esmės persvarstyta.
Pasak G. Robertsono, vyriausybė neturėtų laukti, kol žmonės patys pajus krizę.