Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė aiškino, kad įtraukta formuluotė galimai užkirstų kelią į LRT eterį tokiems žurnalistams kaip Andrius Tapinas, Edmundas Jakilaitis, Rita Miliūtė. Vienas iš pataisų autorių A. Zuokas aiškino, kad remiasi BBC ir kitų nacionalinių transliuotojų praktika, o galutinį sprendimą priimtų LRT Taryba.
„Šiandien Seimo LRT darbo grupėje įvyko kai kas skandalingo. Kai jau atrodė, kad viskas tarsi rimsta ir socialdemokratai lyg ir atsitraukia nuo pirminių bandymų politizuoti LRT, šiandien apsisukta visiškai priešingu kampu“, – feisbuke rašė B. Davidonytė.
Žurnalistė atkreipė dėmesį, kad paskutinę akimirką Darbo grupėje A. Zuokas ir A. Skardžius pramušė į įstatymo projektą štai tokią formuluotę: „Asmenys, kurie valdo ar yra vieši kitų žiniasklaidos priemonių atstovai gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal LRT tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas. <…> Nuolatinis redakcinis vaidmuo LRT yra nesuderinamas su aktyvia nuosavos ar konkuruojančios žiniasklaidos veikla“.
„Kitais žodžiais tariant Seimo nariai savo sprendimu (beje vienbalsiai) nusprendė, kad iš LRT eterio reikia pašalinti konkrečius vedėjus, kuriuos čia galime išvardinti pavardėmis: Tapinas, Jakilaitis, Miliūtė, Valatka ir t.t.
Visi jie dengiasi neva BBC pavyzdžiu, kai realiai mažoje Lietuvos rinkoje ryškesnius vedėjus galime suskaičiuoti apskritai ant kelių rankų pirštų. Bet gi Žemaitaitis seniai aiškino, neva „Auksinį protą“ gali vesti ir koks nors studentas, juk pigiau kainuos. Vesti gal ir gali, bet kas žiūrės?“, – piktinosi B. Davidonytė.
Davidonytė: šitas pasiūlymas daug skandalingesnis už pirmąjį
Žurnalistė kvietė neapsimetinėti, ir aiškino, kad šitas įstatymo projektas yra tik apie vieną – konkrečių kritiškų balsų pašalinimą iš eterio.
„Ir tą daro politikai įstatymo lygmenyje. Tai tiesioginis kišimasis į žiniasklaidos turinį ir nepriklausomybę, nustatant, kokie žmonės turi teisę kalbėti LRT eteryje, o kurie ne. Posėdyje netgi neslėpta, kad tikslas – iš LRT konkursų pašalinti tam tikrus veidus, kurie, pasak politikų, per ilgai užsisėdėjo, o jų laidos eteryje eina per daug metų.
Mano supratimu, šitas pasiūlymas daug skandalingesnis už pirmąjį, nes įstatymu nusitaikė jau ne tik į vieną direktorę, bet ir į konkrečius nepatinkančius žurnalistus“, – rašė B. Davidonytė.
Zuokas: sprendimus priimtų LRT Taryba
Vienas iš pataisos autorių A. Zuokas patikslino, kad kaip perteklinės buvo atsisakyta formuluotės, kad „nuolatinis redakcinis vaidmuo LRT yra nesuderinamas su aktyvia nuosavos ar konkuruojančios žiniasklaidos veikla“.
Parlamentaras dėstė, kad pagal jų siūlymą redakcijos taisykles turėtų patikslinti ir priimti sprendimą LRT Taryba.
„Jeigu ji tokiose taisyklės, tarkime, remiantis BBC arba kitų nacionalinių transliuotojų pavyzdžiu, taip numatys, tai tie asmenys, kurie turi savo konkuruojančius televizijos kanalus arba kitus portalus, turės apsispręsti, ar jie dirba savo naudai , ar jie dirba visuomeniniam transliuotojui. Taip yra daroma praktiškai visuose nacionaliniuose transliuotojuose.
Tuo, kuo stebisi B. Davidonytė, man atrodytų, yra visiškas nesusipratimas arba žmogaus nesupratimas, kas yra profesionalumas žiniasklaidoje“, – kalbėjo A. Zuokas.
Parlamentaras aiškino, kad BBC ir kai kurių kitų nacionalinių transliuotojų praktika yra tokia, kad konkuruojančios žiniasklaidos priemonės savininkai arba oficialūs veidai nedalyvauja pastoviai nacionalinių transliuotojų eteryje.
„Gali būti momentiniai pasirodymai – pakviesti pasakyti nuomonę, pasisakyti kažkokio laidoje, apie kokį nors tyrimą. Visa tai suprantama. Tą sprendžia jau redakcijos. Bet jie negali išnaudoti nacionalinio transliuotojo turinio savo vertės didinimui. Nes čia yra pinigai, čia yra įtaka“, – aiškino A. Zuokas.
Juozapaitis: jokio balsavimo nebuvo
Konservatorius Vytautas Juozapaitis feisbuke patikslino viešumoje pasirodžiusią informaciją, kad jokio balsavimo, o tuo labiau sutarimo, dėl minimos pataisos darbo grupėje nebuvo.
„Minėta formuluotė posėdžio metu buvo išsakyta žodžiu, be registruoto rašytinio pasiūlymo, be oficialiai pateikto teksto ir, žinoma, be jokio balsavimo. Todėl kalbos apie „priimtą sprendimą“ ar „darbo grupės sutarimą“ neatitinka realybės. Vyko diskusija – ir ji buvo nuožmi.
Taip pat turiu pasakyti dar aiškiau: mums tokia nuostata yra kategoriškai nepriimtina.
Mes laikome ją pavojinga, nes ji sudarytų prielaidas riboti dalyvavimą LRT turinyje ir atvertų kelią politiniam spaudimui. Būtent todėl darbo grupėje vyksta principinės diskusijos. Ir jeigu ne opozicijos dalyvavimas bei nuoseklus nepritarimas, valdantieji jau seniai būtų „buldozeriu“ pervažiavę per demokratijos principus“, – feisbuke rašė V. Juozapaitis.
Jis paaiškino, kad dalyvaudami darbo grupėje opozicijos atstovai naudojasi galimybe ne tik išsakyti savo poziciją, bet ir neleisti valdantiesiems netrukdomiems tyliai perimti LRT kontrolę.
„Tai darėme iki šiol – ir tai darysime ir toliau. Nemanau, kad pasitraukimas iš mūšio lauko be kovos yra tai, kas padėtų apginti žodžio laisvę ir užkardyti valdančiųjų savivalę. Jeigu matysime, kad mūsų pastangos yra beprasmės, ar matysime bandymus manipuliuoti mūsų vardu, nedelsiant pasitrauksime, pareikšdami savo atskirąją nuomonę.
Tuo pačiu svarbu suprasti: darbo grupės rezultatas bet kuriuo atveju nėra galutinis. Juo labiau, jei neprieisime prie bendro sutarimo. Viskas kelsis į Seimą – nuo projekto registravimo, pateikimo ir svarstymų iki priėmimo bei Prezidento parašo. Todėl kalbos apie „baigtą procesą“ ar „galutinį sprendimą“ yra gerokai per ankstyvos“, – rašė V. Juozapaitis.
Sutarė dėl Tarybos, Valdybos funkcijų
Kaip rašė ELTA, antradienį posėdžiavusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos teisinį reguliavimą tobulinanti darbo grupė sutarė dėl valdybos ir Tarybos funkcijų, tačiau nerado sutarimo dėl visuomeninio transliuotojo misijos apibrėžimo. Seimo pirmininkas Juozas Olekas viliasi jau kitame posėdyje turėti visą įstatymo projekto tekstą.
„Jau beveik sutarėme visą (įstatymo projekto – ELTA) tekstą. Ketvirtadienį tikėsimės ryte jį turėti, tada pereisime, pasižiūrėsime. Liks tik kai kurių straipsnių ar jų įsigaliojimų laikai“, – Eltai antradienį sakė J. Olekas.
„Šiandien pavyko susitarti visus klausimus, kurie buvo likę – Tarybos, valdybos, generalinio direktoriaus funkcija ir dar kai kuriuos apibrėžimus, kurie buvo likę“, – teigė politikas.
Pagal pirminį parlamento pirmininko suburtos darbo grupės siūlymą, Taryba patvirtintų visuomeninio transliuotojo įstatus, organizacinę struktūrą ir metinę veiklos ataskaitą. Ji taip pat nustatytų programoms taikomus redakcinius, privatumo bei tvarumo standartus ir apibrėžtų kultūrinės, socialinės bei švietėjiškos informacijos sklaidos tvarką.
Be kita ko, LRT Taryba tvirtintų visuomeninio transliuotojo žurnalistų etikos kodeksą, metinius pajamų ir išlaidų planus bei jų vykdymo ataskaitas, o generalinio direktoriaus veiklą vertintų pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Jai taip pat būtų patikėta skirti ir atleisti valdybos narius, LRT vadovą, etikos kontrolierių, vidaus audito tarnybos vadovą.
Valdybos atsakomybė apimtų dokumentų, teikiamų Tarybai tvirtinti, rengimą ir svarstymą, generalinio direktoriaus veiklos bei strateginių planų įgyvendinimo priežiūrą. Ji taip pat analizuotų metinių finansinių planų projektus, vertintų įstaigos finansinę padėtį, ūkinės veiklos rezultatus, turto apskaitą ir galimas rizikas.
Nesutarė dėl LRT misijos apibrėžimo įstatyme
Darbo grupės vadovas J. Olekas pasiūlė įstatymu apibrėžti LRT misiją. Dėl pastarojo siūlymo darbo grupės nariai nerado vieningo sutarimo.
„LRT misija – užtikrinti visuomenės teisę į patikimą, objektyvią ir įvairiapusę informaciją bei nuomonių įvairovę, sudaryti sąlygas laisvai, viešajai diskusijai ir prisidėti prie lietuvių kalbos bei nacionalinės kultūros saugojimo ir plėtros padarant turinį prieinamą visuose regionuose ir įvairioms gyventojų grupėms. Ši misija įgyvendinama veikiant savarankiškai ir nešališkai, be politinės ir kitos išorinės įtakos turiniui ir redakciniams sprendimams“, – apie misijos apibrėžimą kalbėjo J. Olekas.
Konservatorė Giedrė Balčytytė atkreipė dėmesį, jog politikai neturėtų formuoti LRT misijos apibrėžimo.
„Ne politikai turėtų formuoti nacionalinio transliuotojo misiją. Dabar kiekvieną iš šių žodžių būtų galima kvestionuoti. Kas yra „objektyvu“, kas yra „nešališka“, „visus atspindi“. Dėl visų šitų dalykų, esant susiklosčiusioms aplinkybėms vienaip ar kitaip, vienus ar kitus nepatinkančius personažus vazoti“, – kalbėjo parlamentarė.
„Jeigu jau visi to neišvengiamai nori ir mes esame mažuma, sakyčiau, tada tegul dirba akademinė bendruomenė, tegul dirba pati LRT ir Taryba įsitraukia, nes tai nėra taip paprasta paskui įgyvendinti šitą nuostatą“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės atstovas A. Zuokas, atsakydamas politikei, akcentavo, kad transliuotojo misiją yra apsibrėžusios ir kitos valstybės.
„Kalbant apie misijos apibrėžimą – tai yra bendra praktika Europos Sąjungos transliuotojų, kuri yra įtvirtinama įstatyme (…). Misijos tekstas, kuris yra pasiūlytas, jis nėra dviračio išradinėjimas, tai yra paremtas analogiška praktika, kurią turi vokiečiai, prancūzai, estai, olandai, suomiai ir taip toliau. Skaityti misijos tekstą ištraukiant vieną žodį yra neteisinga“, – sakė jis.
Tuo metu „aušrietis“ Artūras Skardžius taip pat pasisakė už tai, kad įstatyme atsirastų visuomeninio transliuotojo misijos apibrėžimas.
Šiuo metu galiojančiame LRT įstatyme termino „misija“ nėra. Ji trumpai apibrėžiama visuomeninio transliuotojo strategijoje. Joje nurodoma, jog „LRT misija – informuoti, ugdyti ir telkti visuomenę, siekiant, kad kiekvienas pilietis būtų gerai informuotas ir aktyviai dalyvautų visuomeniniame gyvenime“.
Įstatymas apibrėžia, jog visuomeninis transliuotojas „privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą“.
Kaip skelbta, Seimo valdyba atsižvelgė į darbo grupės dėl LRT prašymą ir dešimčiai dienų pratęsė įstatymo projektui parengti skirtą terminą. Iš pradžių buvo numatyta jį parengti iki vasario 14 d.
Dėl pataisų buvo kilę protestai
ELTA primena, kad pernai gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę.
Dėl pirminio parlamentarų siūlyto projekto prie Seimo vyko tūkstantiniai protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.