Baltijos jūros pakrantėje formuosis ledo kalnai
Kad jūros pakrantėse susiformuotų ledo kalnai, reikalingos specifinės oro sąlygos. Kaip teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika, Baltijos jūros pakrantėse, Lietuvos ruože, ledo kalnai gali pradėti formuotis nuo ketvirtadienio, mat vėjas ims pūsti nuo jūros į sausumą.
„Stabiliai pučiant vėjui, nuo jūros vanduo ir ant jo paviršiaus esantis ledas juda link kranto. Pasiekęs pakrantę, jis neturi kur dėtis, nuo jūros pusės jį stumia kitas aplink esantis ledas, todėl pradeda lipti į krantą“, – „Delfi“ teigia G. Valaika.
Anot meteorologo, ledui lūžinėjant ir trūkinėjant, formuojasi ledo kalnai. Priklausomai nuo vėjo intensyvumo ir ledo storio, jie gali būti nemaži.
„Toks reiškinys dažniausiai susidaro ankstyvą pavasarį ir paprastai Lietuvoje pastebimas ant ežerų“, – sako G. Valaika.
Štai, Dusios ežere po šaltesnių žiemų būna taip:
Paskutinį kartą Baltijos jūra buvo stipriai apledėjusi 2011 metais
Lietuvoje užsitęsę šalčiai šį reiškinį leido numatyti jau anksčiau. Dar prieš porą savaičių G. Valaika skelbė, kad „šaltas sausis, po to ypač šalta sausio–vasario sandūra lėmė tai, jog Baltijos jūra prie mūsų krantų vis labiau dengiasi ledu“.
Dar vasario pradžioje iš palydovo buvo galima matyti ženkliai išaugusį ledo plotą Baltijos jūroje.
„Daugiausia jūrinio ledo yra ties šiaurine Lietuvos pajūrio dalimi, einant link Latvijos.
Kadangi vėjas pučia nuo kranto į jūrą (iš rytų į vakarus), todėl ledas susikaupęs truputį toliau nuo kranto. Primenu, jog paskutinį kartą Baltijos jūra stipriai buvo apledėjusi 2011 m. žiemos antroje pusėje. Nuo kranto jūros vandens tada nesimatė, bet visa Baltijos jūra nebuvo pilnai užšalusi“, – anksčiau savo paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ komentavo G. Valaika.