Visi gepardų palaikai buvo aptikti penkiuose urvuose – Laugos urvų tinkle. Pagrindinis urvas, į kurį galima patekti tik per įgriuvą, buvo pagrindinė palaikų radimvietė.
Mokslininkams šis radinys kelia daugybę klausimų, kadangi urvuose niekada nebuvo gėlo vandens, o sumedžioto grobio palaikų buvo gerokai mažiau nei pačių gepardų. Nėra žinoma, kas ir kodėl gepardus viliojo į šiuos urvus ir kodėl jie ten nugaišo.
Vis dėlto, šie urvai gepardams buvo kažkuo svarbus, kadangi šie plėšrūnai urvais naudojosi tūkstančius metų – „šviežiausiems“ palaikams yra apie 200 metų, seniausiems – daugiau nei 4000 metų.
Mokslininkų komanda, kuriai vadovavo Ahmadas Al Bougas iš Saudo Arabijos Nacionalinio laukinės gamtos tyrimų centro, nustatė, kad vienas iš gepardų palaikų priklauso azijiniams gepardams – J. Venaticus. Tuo tarpu senesni yra labiau susiję su Šiaurės vakarų Afrikos dykumose gyvenančiu J. Hecki porūšiu.
„Gepardų (Acinonyx jubatus) populiacija buvo išnaikinta 98 proc. jų istoriniame areale Arabijos pusiasalyje. Tai buvo pagrindiniai plėšrūnai, palaikantys sveiką mitybos ekosistemą ir kanopinių gyvūnų populiacijas“, – teigiama mokslininkų pranešime. Anot jų, tyrimai ir gauti rezultatai gali prisidėti prie laukinės gamtos atkūrimo sėkmės ateityje.