„V. Putinas prisižaidė. Taika jam jau tampa grėsme. Gal kas prisimena, bet per sovietinę televiziją buvo tokia laida – „Pats sau režisierius“. Tai, prie ko Rusiją privedė V. Putinas, jau tampa spąstais ar, kaip minimum, didžiule problema pačiai Rusijai“, – feisbuke rašė L. Linkevičius.
Ambasadorius atkreipė dėmesį, kad Rusijos ekonomika kuo toliau, tuo sunkiau kvėpuoja. Keletas Rusijos ekonomistų, vyriausybės pareigūnų ir su Kremliumi susijusių analitikų perspėjo apie galimą ekonominę krizę ar recesiją.
„Pabrėžiu, kad apie tai kalba ne Vakarų „pikti liežuviai“, bet savi. Tarkime, Rusijos ekonomikos ministras Maksimas Rešetnikovas neseniai tiesiai perspėjo, kad šalies ekonomika yra „ant recesijos ribos“. Jis neabejoja, kad ekonomikos augimas toliau tik lėtės“, – teigė L. Linkevičius.
Pagrindinis ekonomikos variklis – karas
Įrašo autorius pastebėjo, kad kai kurie Kremliui artimi analitikai šių metų viduryje prognozuoja didžiulę bankų krizę.
„Šios ir panašios žinios ir signalai tikrai dar nereiškia, kad Rusija būtinai subyrės, bet reiškia, kad išlenda problemos, kurių jau neįmanoma paslėpti netgi „saviems“. Tai reiškia, kad Vakarai tiesiog privalo padidinti savo apsukas ir toliau spausti agresorių, o ne lengvinti jam gyvenimą“, – rašė L. Linkevičius.
Pasak ambasadoriaus, daugelis ekonomistų teigia, kad karas Rusijai tapo pagrindiniu ekonomikos varikliu ir BVP šaltiniu. Karinės išlaidos ir ginklų gamyba smarkiai padidino paklausą, darbo užmokestį ir užimtumą.
„Bet ir šiomis aplinkybėmis tampa sunku ar net neįmanoma toliau tvariai išgyventi. Naftos pajamos krenta, valstybės skola auga, o kontraktininkus įpirkti darosi vis sunkiau, nes „savanoriai patriotai“ jau išseko. O jei karas staiga baigsis, šimtai tūkstančių grįš namo, kur jų, o ypač buvusių kalinių, niekas nepasiruošęs priimti ir juo labiau mokėti kelių tūkstančių dolerių atlyginimą, prie kurio jie jau spėjo priprasti“, – rašė L. Linkevičius.
Rusijos problema
Taigi, pasak ambasadoriaus, kariauti darosi vis sunkiau, bet taikos „grėsmė“ gali smogti dar skaudžiau ekonomikai ir sukurti nepageidautinas socialines įtampas.
„Bet tai ir gerai. Dideli politiniai neramumai Rusijoje dažnai kildavo po karų ar karinių krizių. Jie atskleidė jau esamas gilesnes ekonomines ir politines problemas. 1905 metų revoliucija įvyko po Rusijos- Japonijos karo, 1917 metų sukilimas po Pirmojo pasaulinio karo“, – priminė L. Linkevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad ir šiuo metu niekas Rusijos nestūmė į šitą situaciją ir į šį beprasmį, neišprovokuotą ir niekam nereikalingą karą.
„Tai grynai V. Putino režisūra, tai tegu dabar pats ir srebia. Labai svarbu, kad D. Trumpas šiandien dar metams pratęsė sankcijų galiojimą. Ne mažiau savalaikiai ES suderino 20-tąjį sankcijų paketą. Numatyti griežtesni apribojimai naftos, laivybos ir finansų srityse bei priemonės prieš sankcijų apėjimą“, – rašė L. Linkevičius.
Pasak jo, visa tai turėtų dar labiau susilpninti Rusijos karo ekonomiką.
„Gal pagaliau ir Rusija pajus kažkokį spaudimą, kurio jau senokai nepatyrė. O kol kas Putinas ruošia šalį naujai mobilizacijos bangai, nes taikos- kaip naujos grėsmės- jo planuose nėra. Tai neišvengiamai dar labiau padidins įtampas visuomenėje.
Tas šaukimas į kariuomenę kuo toliau, tuo labiau ima panašėti į šaukimą į kapines, nes silpnai apmokyti šauktiniai verčiami pasirašyti kontraktus ir siunčiami į frontą. Net rusams su atrodytų beribiu „kantrybės slenksčiu“ visa tai gali pasirodyti per daug“, – svarstė L. Linkevičius.