Pasak A. Merkel, Baltijos šalys ir Lenkija nepalaikė iniciatyvos dėl tiesioginių derybų su Rusija 2021 m., ir tai esą padarė įtakos tolesnei įvykių eigai.
Jos teigimu, šios šalys bijojo, kad „Europa nesugebės parengti vieningos politikos Rusijos atžvilgiu“.
Kaip sakė A. Merkel, Lenkijos atsisakymas paremti Minsko susitarimus, du svarbius tarptautinius susitarimus tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES), paskatino Vladimirą Putiną 2022 m. pradėti plataus masto karą su Ukraina.
Buvusi Vokietijos kanclerė tvirtino, kad tik 2021 m. ji „suprato, jog V. Putinas rimtai nebežiūri į Minsko susitarimus“.
„Štai kodėl norėjau naujo formato, kad Europos Sąjunga galėtų tiesiogiai kalbėtis su V. Putinu. Kai kurie žmonės tam nepritarė. Visų pirma, Baltijos valstybės, bet Lenkija irgi buvo prieš.“
Ji nurodė, kad šios keturios šalys „bijojo“, jog „neturėsime bendros politikos Rusijos atžvilgiu“.
Interviu, kuris buvo išverstas į vokiečių, o paskui – į anglų kalbą, metu A. Merkel pridūrė: „Taigi, iš mano sumanymo nieko neišėjo. Paskui pasitraukiau iš posto, ir prasidėjo V. Putino agresija.“
Vokiečių leidinys „Bild“ pažymi, kad A. Merkel šiame interviu nutylėjo, jog Rusija nuo 2015 iki 2021 metų nužudė arba sužeidė daugiau nei 5000 Ukrainos karių, o V. Putino agresija prieš šalį prasidėjo toli gražu ne po jos kadencijos pabaigos, bet tęsėsi nuolat. Nuo 2021 m. pavasario Rusija pradėjo masiškai perkelti kariuomenę ir rengėsi plataus masto invazijai į Ukrainą.
Be to, buvusi kanclerė tvirtino, kad koronavirusas prisidėjo prie Rusijos karo prieš Ukrainą.
„Mes nebegalėjome susitikti“, nes Putinas „bijojo koronaviruso pandemijos“.
„Kai negalima susitikti, kai negalima akis į akį aptarti nuomonių skirtumų, tuomet neįmanoma rasti ir naujų kompromisų“, – kalbėjo A. Merkel.
Pasak jos, vaizdo konferencijų tam nepakako. Todėl koronavirusas esą yra pagrindinė priežastis, kodėl „Rusija politiškai taip radikalizavosi ir galiausiai užpuolė Ukrainą“.