Totorius į Lietuvą prieš Žalgirio mūšį pakvietė Vytautas Didysis prašydamas padėti LDK.
Vilniaus rajone esančiame Keturiasdešimties Totorių kaime stovinti mečetė yra viena iš keturių, išlikusių Lietuvoje. Pamaldos čia vyksta tik penktadieniais.
„LNK Žinių“ kalbintas mečetės dvasininkas neslėpė, kad dėl šios šventyklos dabar vyksta karas.
„Tradicinės Lietuvos totorių vietos jau nėra Lietuvos totorių. Joms atstovauja kiti žmonės, kurie atstovauja kitiems interesams prisidengdami islamu“, – pasakojo Keturiasdešimties Totorių kaimo mečetės imamas Ramazanas Krinickis.
Pasak islamą išpažįstančių istorinių totorių palikuonių, atvykę užsienio musulmonai teršia jų reputaciją ir net bando perimti jų maldos namus.
„Totoriai, totoriai, totoriai, o iš kitos pusės – musulmonai, musulmonai, musulmonai. Ir mes žinome, kas finansuoja tuos musulmonus, tuos kitus muftiatus, iš kur tos algos ateina“, – tikino R. Krinickis.
Jis sakė įtariantis, kad atvykėlius finansuoja Lietuvai nedraugiškos jėgos.
Žada kreiptis į VSD
O atvykėlių iš musulmoniškų šalių vis daugėja, dėl to opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas žada kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD).
„Jeigu mes atiduosime musulmonų integracijos Lietuvos procesą kažkokioms transnacionalinėms bendrijoms, neaišku kokių šalių, trečių šalių finansuojamoms, mes turėsime labai rimtų, pavojingų tendencijų“, – vertino politikas.
Dėl užsienio musulmonų priėmimo kaltinama Lietuvos musulmonų bendruomenių taryba, kurie teigia irgi esantys Lietuvos totoriai, bet nesutaria su kitais, istorinių totorių palikuonimis.
„Mes esame kalti, kad pas mus yra daug musulmonų. Ne mūsų bendruomenė, ne mūsų muftiatas kviečia tuos musulmonus arba užsieniečius čia dirbti. Mes neįdarbinam jų, įdarbina Lietuvos įmonės arba įstaigos, kurios būtent ir kviečia tuos žmones“, – pasakojo Lietuvos musulmonų bendruomenių tarybos pirmininkas, muftijus Aleksandras Beganskas.
Ne vienerius metus vyksta ginčai dėl Kauno mečetės, iš kurios Lietuvos senieji totoriai jau jaučiasi išstumti.
„Kada patiklūs tie mūsų Lietuvos totoriai įsileidžia juos, o jie paskui paima to perima viską“, – teigė Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas.
Pasikeitė bendruomenės vadovas
Keturiasdešimties Totorių kaimo bendruomenei iki šiol vadovavusi istorinių totorių palikuonė Fatima Asanavičienė valdžios staiga neteko: ją perėmė atvykėliais laikomų Musulmonų bendruomenių taryba. Bijoma, kad ir kaimo mečetės valdymas iš senųjų totorių tuoj bus atimtas.
„Daug metų Fatima Asanavičienė nedarė jokių susirinkimų, ir žmonės tiesiog kiekvienas turi nepasitenkinimą, žmonės pasipiktinę“, – teigė naujasis kaimo bendruomenės vadovas Konstantinas Selimovičius.
Lietuvos totorių bendruomenei priklauso apie 2 tūkst. žmonių.
„Jeigu tokia politika vyks ir taip bus toliau, tai iki 2050 metų Lietuvos totorių eksponatas, galbūt, duok Dieve, jeigu pragyvensiu, būsiu vienas likęs. Kažkur nacionaliniame muziejuje sėdėsiu, ir galės parodyti, kad aš esu dar toks“, – kalbėjo M. Jakubauskas.
Gilėjant konfliktui tarp senųjų totorių ir naujai atvykusių musulmonų, kai kurie parlamentarai gindami istorinių totorių palikuonis žada kreiptis į valstybės institucijas dėl didesnio bendruomenės finansavimo, kad jie galėtų būti nepriklausomi.
Visą „LNK Žinių“ reportažą apie istorinių Lietuvos totorių nuogąstavimus žiūrėkite čia: