TS-LKD pirmininko Lauryno Kasčiūno inicijuotoms įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisomis, kurioms Seimas po pateikimo pritarė antradienį, numatoma, kad bakalauro siekiantys užsieniečiai studentai galėtų dirbti ne daugiau nei 20 val. per savaitę (išskyrus atostogas ir praktiką).
Leidimai laikinai gyventi studijų pagrindu būtų išduodami užsieniečiams, kurie priimami studijuoti tik į patvirtintas aukštąsias mokyklas, kurių sąrašą tvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministras. Be to, magistratams būtų panaikinta galimybė atsivežti šeimos narius.
Daugėjo piktnaudžiavimo studijomis atvejų
Migracijos departamentas rugsėjo pradžioje pranešė, jog šiais metais padaugėjo atvejų, kuomet užsieniečiai studijas Lietuvoje naudoja kaip priedangą, o iš tiesų siekia apgaule patekti į Šengeno erdvę ir čia užsiimti ekonomine veikla.
„Nustatyta, jog kai kurie užsieniečiai mėgina apsimesti studentais, Migracijos departamentui teikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie neva sumokėtą studijų mokestį ir taip bando gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu“, – pranešime rašė departamentas.
Vykdytų apklausų metu nekart identifikuota, jog tikrasis tokių užsieniečių atvykimo į Lietuvą tikslas nėra studijos, o tik bandymas įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje.
Migracijos departamentas
Patikrų metu paaiškėjo, jog kai kurios aukštojo mokslo įstaigos tarpininkavo dėl leidimų laikinai gyventi studijų pagrindu išdavimo, nors užsienietis mokslus pradeda nuotoliniu būdu, kuriam leidimas laikinai gyventi nėra būtinas.
Taip pat nustatyta, kad kai kurios aukštosios mokyklos sudaro užsieniečiams itin palankias sąlygas keisti studijų kryptį. Tokiu atveju studentas, kuris aukštąjį išsilavinimą įprastai gautų per 4 metus, Lietuvoje studijuoja 5-6 metus ar net ilgiau.
„Nustatyta atvejų, kuomet nepažangūs studentai užsieniečiai buvo perkeliami į aukštesnį kursą ar keitė studijų kryptis, nors nebuvo surinkę privalomų studijų kreditų skaičiaus. Manytina, kad tokius sprendimus aukštosios mokyklos priima gavusios garantijų, jog tokie užsieniečiai toliau mokės studijų mokesčius“, – rašo institucija.
Patikrų metu taip pat paaiškėjo, kad kai kurios aukštojo mokslo įstaigos nevykdo interviu su studentais, o atranką atlieka tik pagal jų pateiktus dokumentus, patys studentai nesusipažinę su studijų programomis Lietuvoje, turi tik minimalių, o neretai ir visiškai netikslių žinių apie Lietuvą ir gyvenimą joje.
„Tokie užsieniečiai, kaip parodė tyrimas, teikia tik bendro pobūdžio šablonišką informaciją, nesugeba konkretizuoti elementarių faktų, neretai labai prastai kalba angliškai ir taip kelia pagrįstų abejonių dėl savo gebėjimų studijuoti anglų kalba“, – teigė departamentas.
„Pasitaikė ir situacijų, kuomet studijuoti Lietuvoje ketinantys užsieniečiai teikė suklastotus asmens dokumentus. Taip pat išaiškintas atvejis, kuomet mokymosi įstaiga suteikė magistro laipsnį užsieniečiui, pateikusiam kito asmens parengtą baigiamąjį rašto darbą“, – pridūrė institucija.
Kasčiūnas: nekartokime kitų padarytų klaidų
Kaip kalbėjo pataisų iniciatorius L. Kasčiūnas, migracija nors yra galimybė, kartu ir didelis iššūkis valstybei, todėl dabar, kol dar nėra pasiekta negrįžtamumo fazė yra pats laikas įvesti teisingą migracijos politiką.
„Fundamentali mano prielaida – mes neturime pasiekti negrįžtamumo stadijos, kai Lietuvoje imasi formuotis paralelinės visuomenės, kurios nesiintegruoja, turi kultūrinę skirtį – tai visos pamokos, kurias turi Vakarų Europa, kad mes tų pačių klaidų nepakartotume. Visi suprantame, kad tai yra iššūkis“, – „Delfi“ sakė L. Kasčiūnas.
Kaip parlamentaras rašė socialiniame tinkle „Facebook“, įstatymo pataisomis taip pat siūloma įtvirtinti reikalavimą išmokti lietuvių kalbą užsieniečiams, pragyvenusiems 5 metus Lietuvoje ir norintiems prasitęsti leidimą laikinai gyventi. Lietuvių kalbos mokėjimo lygį nustatytų Vyriausybė, o Migracijos departamentui būtų suteikta teisė tikrinti užsieniečio valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų žinias.
Taip pat užsieniečiai, pragyvenę Lietuvoje pastaruosius 2 metus, turintys ne mažiau kaip vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir norintys atsivežti savo šeimos narius, turės pateikti jų lietuvių kalbos mokėjimo įrodymą, nebent asmuo dėl objektyvių priežasčių negali kalbos išmokti.
Be to, užsieniečiams, netekusiems Lietuvos pilietybės, tačiau gyvenantiems Lietuvoje su leidimu nuolat gyventi, taip pat gyvenantiems Lietuvoje nuo 1993 m. liepos 1 d. gaunant ar prasitęsiant leidimą reikės mokėti lietuvių kalbą ir išlaikyti Konstitucijos pagrindų egzaminą.
Spręstų amžinų užsienio studentų problemą
Remdamasis Migracijos departamento duomenimis, L. Kasčiūnas pastebi, kad iš 204 tūkst. užsieniečių, Lietuvoje gyvenančių tiek nuolat, tiek su laikinu leidimu, apie 9 tūkst. yra studentai.
„Aišku, yra ir tų tikrų protų, kurių mums reikia, kurie baigę mokslus čia įsidarbina, bet pastebima, ypač kolegijų lygmenyje, kad kai kur užsieniečių studijavimas labiau primena amžino studento statusą, negu kažką tokio rimto“, – kalbėjo parlamentaras.
„Kolegijos arba tos aukštosios mokyklos gauna užmokestį už mokslą, o studentams sudaro sąlygas, vietoj to, kad studijuotų ir siektų kažkokios specialybės, viskas gaunasi taip, kad jie tiesiog čia gauna leidimą dirbti, taip piktnaudžiauja tuo, manipuliuoja“, – pridūrė jis.
Siūlau tokius saugiklius sudėti, kad galėtume spręsti tą amžinų studentų problemą.
L. Kasčiūnas
Iki 2022 m. taip pat galiojo 20 valandų darbo per savaitę ribojimas užsienio studentams, po to jis buvo pakeistas į 40 valandų per savaitę, tačiau, anot L. Kasčiūno, treji metai parodė, kad tai tapo pertekliumi ir pretekstu piktnaudžiauti.
Kaip rašoma siūlomų įstatymo pataisų aiškinamajame rašte, pastarasis ribojimas 2022 metais buvo panaikintas motyvuojant tuo, kad daugelyje kitų ES valstybių narių neribojamas užsieniečių darbas studijų metu.
Dalis aukštųjų mokyklų siūlomiems ribojimams pritartų
Pasak Vilniaus universiteto Komunikacijos poskyrio vadovės Gretės Gerulaitytės, VU palaiko tikslą įvesti aiškesnį ir skaidresnį reglamentavimą.
„Palaikome siekį nustatyti aiškius ir skaidrius kriterijus, taikomus aukštosioms mokykloms, kurių atitikimas leistų sklandžiai ir prognozuojamai organizuoti užsienio piliečių priėmimą į studijas“, – komentavo G. Gerulaitytė.
Jos teigimu, tarptautinių studentų skaičius Vilniaus universitete siekia virš 11 proc., ir kasmet auga, todėl universitetas imasi veiksmų siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui.
„Vykdydami tarptautinį priėmimą universitete organizuojame atskirą tarptautinių studentų atranką siekdami, kad studijas VU pradėtų motyvuoti ir studijuoti pasiryžę studentai, todėl pirmiausia vertinami šie aspektai“, – aiškino VU atstovė.
Savo ruožtu Utenos kolegijos direktorius Raimundas Čepukas teigė, kad pritartų sugriežtintai tvarkai, o į studentų iš trečiųjų šalių priėmimą žiūri rezervuotai.
„Daugiausiai užsieniečių susidomėjimo studijomis sulaukiame būtent iš trečiųjų šalių piliečių, todėl vis tik reikia įvertinti ir jų integracijos perspektyvas, įvertinti specialistų, kuriuos rengiame reikalingumą mūsų valstybei. Pastebiu, kad kitos aukštosios mokyklos neįvertina šitų aspektų pakankamai.
Mes diskutavome, kad tokius studentus priimsime labai rezervuotai, su labai atidžia atranka, atsižvelgsime būtent į stojančiųjų pažangumą – jei ir ateis studentas, tai tikrai, mūsų nuomone, kad pažangumo balas būtų ne žemesnis kaip 8“, – „Delfi“ sakė R. Čepukas.
Jo supratimu, studentai turi suderinti savo studijas su darbu, ką daro nemaža dalis ir studentų iš Lietuvos, tačiau kolegijos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad nestudijuojantys studentai yra braukiami iš sąrašų, o užsieniečių atveju, yra informuojamas Migracijos departamentas bei jie praranda leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
„Pritarčiau reglamentavimui ir netgi sugriežtinimui. Tačiau nemanau, kad dabar tai gali būti aukštųjų mokyklų pasipelnymas. Jeigu užsienio studentas sumoka pinigus už studijas, juk tie pinigai galutiniame rezultate išmokami dėstytojams. Čia tikrai nematau to pasipelnymo šaltinio“, – aiškino R. Čepukas.
Gali kelti šešėlinio verslo riziką
Neretai darbo pasirinkimu studijų metu tampa ir veikla, kur darbo grafiką galima susidaryti laisvai, pavyzdžiui – maisto pristatymas. Todėl paklausėme maisto kurjerių paslaugas teikiančio verslo, kaip jie vertina siūlomus pakeitimus.
„Bolt Food“ generalinis vadovas Lietuvoje Povilas Račas teigė suprantantis stebimą problemą dėl dalies užsienio studentų piktnaudžiavimo, tačiau jis mano, kad pareiga užtikrinti, kad studentai mokytųsi, įgytų žinias ir už jas atsiskaitytų, pirma turėtų tekti pačiam studentui ir mokslo įstaigai.
„Manome, kad ji turėtų būti sprendžiama ne per darbo valandų kontrolės priemones, o per artimesnį valstybės institucijų bendradarbiavimą su mokslo įstaigomis. (…) Manome, kad siūlomos pataisos gali sumažinti galimybes teisėtai Lietuvoje gyvenantiems ir sąžiningai studijuojantiems užsienio studentams užsidirbti pragyvenimui. Tokiems studentams bendradarbiavimas su platforma „Bolt“ yra itin svarbi, legali galimybė gauti reikalingų pajamų“, – komentare „Delfi“ teigė P. Račas.
Jo teigimu, ribojimas dirbti ar užsiimti individualia veikla ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę gali neužtikrinti tvarių pajamų studentams, pakankamų padengti pragyvenimo išlaidas Lietuvoje, ir gali priversti juos rinktis tarp legalaus, bet galimai nepakankamo uždarbio, ir pasitraukimo į šešėlinę ekonomiką rizikos.
„Bolt Food“ vadovas taip pat pastebėjo, kad pristatymo veikla užsiimantiems studentams patogu šia veikla užsiimti vakarais, savaitgaliais, atostogų metu.
„Wolt“ Viešosios politikos vadovo Baltijos šalims Mindaugo Liutvinsko teigimu, jų platformoje Lietuvoje per pastaruosius 12 mėn. aktyvią veiklą vykdė daugiau nei 6 tūkst. kurjerių–partnerių, o remiantis naujausia „Wolt“ apklausa, apie 30 proc. jų nurodė esantys (tiek vietiniai, tiek užsienio) studentai.
„Šis skaičius nėra pastovus ir kinta priklausomai nuo sezoniškumo ir kitų aplinkybių. Laikydamiesi galiojančių teisės aktų reikalavimų, nerenkame ir nekaupiame duomenų apie kurjerių-partnerių kilmės šalis ar kitos asmeninės informacijos, išskyrus tai, kas reikalinga kurjerių įtraukimo į platformą procesui. (…)
Mūsų duomenys taip pat rodo, kad Lietuvoje kurjeriai-partneriai vidutiniškai platformoje pristatymus aktyviai vykdo mažiau nei 10 valandų per savaitę“, – komentare „Delfi“ sakė M. Liutvinskas.
Anot jo, kiekvienas kurjeris-partneris, norintis pradėti bendradarbiauti su „Wolt“, turi atitikti aiškius reikalavimus, pavyzdžiui – teisėtai būti Lietuvoje ir pateikti leidimą gyventi šalyje bei individualios veiklos pažymą.
Į klausimą, kaip „Wolt“ vertina Seime siūlomus su užsieniečių studentų darbu susijusius pakeitimus, M. Liutvinskas sakė atskirų teisėkūros iniciatyvų ar įstatymų pakeitimų projektų įmonė nekomentuos.
Daugiausia studentų atvyksta iš Indijos
Migracijos departamentas taip pat pasidalino aktualia statistika apie į Lietuvą studijų pagrindu atvykstančius užsieniečius iš trečiųjų šalių.
Remiantis pastarųjų dvejų metų Migracijos departamento statistika, studijuojančiųjų iš Indijos Lietuvoje padaugėjo tris kartus, smarkiai išaugo ir pakistaniečių studentų skaičius. Taip pat padaugėjo Bangladešo atstovų, be to, Lietuvoje leidimus laikinai gyventi studijų pagrindu taip pat turi nemažai Baltarusijos ir Ukrainos piliečių, skelbia Migracijos departamentas.
Migracijos departamento duomenimis, sustiprinus studijuoti atvykstančių užsieniečių kontrolės procedūras, pastebimai padaugėjo ir sprendimų panaikinti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu.