Nepriklausoma organizacija „Juniper Research“ banko „Revolut“ užsakymu atliko tyrimą, kuris parodė, jog pernai 10 proc. visų socialinių tinklų reklamos pajamų Europoje buvo gauta iš sukčių reklamų, kuriomis siekiama apgauti.
Apskaičiuota, kad socialinių tinklų platformos kasmet uždirba apie 4,4 mlrd. eurų iš sukčių reklamų, nukreiptų į Europos vartotojus.
Tyrimo duomenimis, būtent Lietuvoje socialinių tinklų platformos pernai gavo 15,5 mln. eurų iš nusikaltėlių, siekiančių išvilioti Lietuvos gyventojų pinigus.
Vidutiniškai europiečiui parodoma 190 tokių piktybinių reklamų per mėnesį, Lietuvoje – apie 136. Prognozuojama, kad iki 2030 m., išlikus dabartinėms tendencijoms, šis skaičius Europoje išaugs iki 250, Lietuvoje – iki 178.
Skaičiuojant socialinių tinklų vidutines pajamas tenkančias vienam vartotojui, Lietuvoje jos pernai siekė 1005 eurus, daugiausia buvo Airijoje – 1484 eurai, tuo metu Europos vidurkis siekė 1207 eurus.
Tiesa, prašėme tyrimu pasidalinusio „Revolut“ pateikti duomenis, kuriuose atsispindėtų visų Europos valstybių rezultatai, siekiant tiksliau apžvelgti Lietuvos poziciją žemyno kontekste, tačiau jų gauti nepavyko, nes detalesnio išskirstymo nėra.
Teigiama, kad tyrimas taip pat rodo, kad socialinių tinklų platformos turi akivaizdžią finansinę paskatą skelbti sukčių reklamas. Todėl prognozuojama, jei niekas nesikeis, iki 2030 m. socialinių tinklų bendrovės iš sukčių reklamų uždirbs daugiau nei 10,4 mlrd. eurų (2,4 karto daugiau nei dabar).
Be to, skaičiuojama, kad vidutinio vartotojo kas mėnesį patiriamų susidūrimų su sukčiais skaičius galėtų išaugti 32 proc.
„Juniper Research“ tyrimas apėmė tokius socialinius tinklus kaip „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, „Snapchat“, „X“ ir „LinkedIn“.
Ekspertė: tokia suma Lietuvoje – per didelė
Finansų ekspertė Jekaterina Govina pripažįsta, kad matoma statistika rodo keletą nerimą keliančių aspektų, todėl būtina ieškoti būtų tai spręsti.
„Neramina tas mastas ir tai, kad socialinių tinklų gigantės, turėdamos milžiniškas pajamas ir pelnus iš savo veiklos, visgi negali surasti būdų, kaip užkirsti kelią sukčių reklamoms.
Tų priemonių, atrodo, galima daug prigalvoti. Pradedant nuo to, kad jei reklamuojama kokia nors investicinė schema, žmonės kviečiami investuoti, tai galima reikalauti iš reklamos užsakovo, kad jis pateiktų įrodymus, kad turi tinkamą licenciją valstybėse ir panašiai“, – „Delfi“ sakė J. Govina.
Jos teigimu, Lietuvoje socialinių tinklų pernai iš nusikaltėlių uždirbti 15,5 mln. eurų yra per didelė suma: „Visada visokia suma yra per didelė, jei jos būtų buvę galima išvengti.“
„Tačiau neišskirčiau, kad Lietuva kažkokioje geresnėje ar blogesnėje padėtyje. Visur vartotojo psichologija yra pakankamai panaši – mes nesame apsaugoti daugiau ar mažiau nei kiti“, – pabrėžė specialistė.
J. Govina aiškino, kad sukčių reklamos apie finansavimo galimybes paveikia visą sąžiningą verslo sektorių.
„Sektoriui tai, be abejo, daro žalą, nes žmonės vieną kartą nudegę galvoja, kad čia visi tokie, nebeduoda pinigų ir praranda galimybę užsidirbti investuodami. Tai žala visoms pusėms“, – teigė finansų ekspertė.
Gyventojams pataria tikrinti informaciją
J. Govina paaiškino, kokiu būdu minėti sukčių milijonai iš Lietuvos pasiekia socialinius tinklus, bei patarė, ką turėtų pasitikrinti patys gyventojai.
„Iš principo, tos sukčiavimo schemos per socialinius tinklus veikia taip: užsakoma reklama „Facebook“, „YouTube“ ar kitur, už reklamos sklaidą sumokama socialiniams tinklams. Tuomet kaip ir su bet kokia reklama – skleidi reklamą ir per ją gauni pajamas, o pajamos šiuo atveju sukčiams yra iš žmonių išvilioti pinigai, kurie leidžia užsakyti dar daugiau reklamos ir pasiekti didesnę auditoriją“, – sakė pašnekovė.
„Tai galima prilyginti bet kokiam kitam verslo modeliui, kur nusiperkama reklama paslaugai ar prekei ir pritraukiami vartotojai“, – pridūrė ji.
Finansų ekspertė akcentavo, kad gyventojams visuomet svarbus budrumas ir savotiškas „susistabdymas“: „Ar tikrai man rašo Monako princas? Ar iš tikrųjų galiu uždirbti milijonus patikėjęs kažkokia įmone, kuri neturi licencijos ir apie kurią niekas nerašo?“
Galima konsultuotis su aplinkiniais, draugais. Labai svarbu iškart emociškai nepasiduoti, sustoti ir pagalvoti.
J. Govina
„Kalbant konkrečiai apie investicines paslaugas, tai ten viskas pakankamai paprasta, net jei esi pradedančioji bendrovė, negali pradėti jei neturi licencijos.
Jos yra skelbiamos Lietuvos banko puslapyje – galima patikrinti visus, kurie turi teisę teikti paslaugas Lietuvoje. Taip pat verta tiesiog internete pasitikrinti, jei negirdėta įmonė ypač. Jei tai sukčiavimas, dažnai iškart išmeta perspėjimus“, – patarė specialistė.