„Šiandien mes turime smilkstantį gaisrą, kuris dūmina, nuodija ir tai vyksta jau ne vienerius metus. Ir tie gaisrai labai aiškiai matosi partijos reitinguose. Kiekvieną dieną, kol mes bendraujame su tuo savo koalicijos partneriu, gaisras smilksta ir mes matome, kad mūsų reitingai važiuoja žemyn“, – interviu Delfi sakė meras, kuris nacionaliniu lygiu išgarsėjo aktyviai įsitraukęs į 2019 m. Alytuje kilusio gaisro perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ likvidavimą.
„Mes dabar murkdomės komunikaciniame purve“, – tęsė politikas, nebijantis aštriai kalbėti apie partijos sudarytą koaliciją.
N. Cesiulio teigimu, apie perpildytą kantrybės taurę kalbėti įpratę socialdemokratai turi suprasti, kad „Nemuno aušra“ kardinaliai skiriasi nuo LSDP, todėl ir darbas kartu yra sunkiai įmanomas.
„Mes kategoriškai skiriamės požiūriu į žmogų, į valstybės gynimą, į biudžeto tvirtinimą ir prioritetų iškėlimą. Mes skiriamės daugeliu dalykų. Mes skiriamės pagal požiūrį į jauną žmogų, požiūriu į nusikalstamos bendruomenės narius, antisemitizmą ir taip toliau“, – kalbėjo jis, kartodamas, kad „Nemuno aušrai“ reikia parodyti, kur yra koalicijos durys.
„Kažkas tik pamiršo, kad pro duris galima ir įeiti, ir išeiti“, – pridūrė N. Cesiulis.
Ar jis pats imsis lyderystės ir parodys tas duris „Nemuno aušrai“, meras vis dar neatskleidžia. Anot jo, sprendimas dėl jo dalyvavimo LSDP pirmininko rinkimuose bus artimiausiu metu.
„Man siūlo, žmonės nori alternatyvų, bet kaip bus – palaukime šiek tiek“, – sakė N. Cesiulis.
– Pone Cesiuli, jūsų žinomumas ir politinis svoris iš esmės išaugo 2019 metų rudenį, kai Alytuje esančioje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didžiulis gaisras. Jūs tada viešoje erdvėje dėmesio susilaukėte dėl savo aktyvumo likviduojant gaisrą, kėlusį didžiulę taršos problemą. Jūs buvote girdimas ir matomas ne tik dėl savo paties veiksmų, bet ir dėl to, kad nacionalinio lygio politikai ir atitinkamų institucijų atstovai bent jau iš pradžių reagavo pakankamai vangiai. Mere, ar 2019 metais kilęs gaisras jums neprimena tam tikra prasme dabartinės situacijos socialdemokratų partijoje dėl koalicijos? Kilo gaisras dėl vieno partnerio – „Nemuno aušros“. Partijos lyderių reagavimas yra pakankamai vangus. Ir štai vėl garsiausiai kalba Cesiulis, nors ne jam tas esmines problemas priklausytų spręsti.
– Gaisrai… Jų negali lyginti. Tada buvo staigus gaisras ir ten buvo katastrofa, nelaimė. O šiandien mes turime smilkstantį gaisrą, kuris dūmina, nuodija ir tai vyksta jau ne vienerius metus. Tie gaisrai labai aiškiai matosi partijos reitinguose. Kiekvieną dieną, kol mes bendraujame su tuo koalicijos partneriu, gaisras smilksta ir mes matome, kad mūsų reitingai važiuoja žemyn. Kiek jie važiuos dar žemyn ir kada atsimuš į dugną ar kada pradėsim kilti – neaišku. Aš to nežinau. Rinkėjas šiandieną mumis – tą labai aiškiai rodo reitingai ir tai nėra mano nuomonė – mažiau pasitiki. Mes prarandame rinkėjų pasitikėjimą. Ir aš sakau, kad mes turime kalbėti apie tai. Negi niekas nemato, kad mūsų reitingai krenta, negi galvoja, kad mums viskas yra gerai? Kodėl pradedame ieškoti kaltų, o nepamatome patys savęs. Tada ir atsiranda pasimetimas – kai mes neidentifikuojame, kur mes darome klaidas, kur mes darome problemas, ir kodėl mumis nepasitiki rinkėjai. Tai yra problema. Todėl mes turime atsakyt pirmiausiai į šituos klausimus. Mes turime prisiimti atsakomybę. Žmonės mumis pasitikėjo, mes gavome daugiausiai mandatų Seime, mes tikrai atrodėme labai gražiai rinkimuose. Bet staiga per metus laiko, per pusantrų metų mes išbarstėme visą pasitikėjimą. Dabar net tas pats koalicijos partneris „Nemuno Aušra“ mus lenkia. Taigi tie gaisrai yra kitokie…
– O Alytuje kilusiame gaisre jūs daug sparnuotų frazių paleidote. Jeigu gerai pamenu, komentuodamas situaciją gaisro vietoje, sakėte, kad viskas „šūdinai atrodo“. Ar tą patį pasakytumėte ir apie dabartinę situaciją socialdemokratų partijoje?
– Šioje vietoje aš negaliu sakyti taip. Mes turime atskirti kelis dalykus. Mes turime atskirti mūsų darbų komunikaciją. Mes dabar murkdomės komunikaciniame purve. Aš pažiūriu į tam tikras ministerijas: Susisiekimo ministeriją, pažiūriu į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Švietimo ministeriją ir Sveikatos ministeriją. Jos daro reikalingus pokyčius, darbus kurie nebuvo daromi labai ilgai. Bet mes dabar užsiverdame tokiose smulkmenose, kai pradedame savo skalbinius traukti ir skalbti juos viešai. Taip, žmonėm kai kada įdomiau yra tie plepalai ir visi kiti dalykai nei rimti reikalai. O mes koalicijoje stumdomės, kiekvieną kartą po Žemaitaičio išsišokimų mes sakome, kad jau perpildyta taurė, kad ta raudona linija užbrėžta. Tačiau, nepaisant to, mes toliau gyvename šeimoje. Jeigu 20 metų žmona ar vyras sako: „jau skirsiuosi, jau skirsiuosi“, tačiau dar penkis metus gyvena ir toliau sako: „jau skirsiuosi“… Tai tu jau nebetiki tuo. Tai aš manau, kad ir čia reikia pasakyti vieną kartą: „ačiū už darbą, einame ieškoti galimybių dirbti kitaip“. Juk ir šios savaitės [R. Žemaitaičio] pasisakymai… Man jie yra keisti. Dėl poligono, dėl visų kitų dalykų, dėl partijos finansavimo. Vėl girdime, kad traukiamos istorijos. Ir mums čia viskas gerai?
– Jau kiti kikena iš socialdemokratų, kad jie iš tikrųjų neturi tų raudonųjų linijų, apie kurias dažnai kalba. Galima sakyti, kad tos raudonosios linijos yra ne raudonos, o nešiojamos linijos – kai tu liniją, kartą padėjęs vienoje vietoje, vėliau ją nuneši šiek tiek toliau, nes „Nemuno aušra“ įsuko dar vieną akibrokštą. Ar, jūsų manymu, partija turi tas raudonąsias linijas, ar jos yra tik komunikacinis triukas?
– Negaliu atsakyti, kadangi pats nedirbu partijos komunikacijoje, bet ši situacija atrodo kaip atrodo. Kiekvieną kartą mes lyg mažą vaiką pabarame, sakome: nu tu baik ir klausyk tėvų. Bet jis neklauso. Mes matome, kad klaidos kartojamos: partijos finansavimas, mašinos nuoma, miškų įstatymas, viceministrų atleidimai. Kiekvieną dieną skaitai ir galvoji: o kas rytoj bus? Neužmirškime, kad tas žmogus 16 metų dirba Seime. Jis kritikuoja valdžią pats būdamas valdžioje, pats būdamas valdančiojoje daugumoje, pats tvirtindamas Vyriausybę, suformuodamas Vyriausybės komandą ir panašiai. Ir tu kritikuoji valdžią. Tai jeigu tu kritikuoji savo žmoną kiekvieną kartą, tai jeigu tau netinka, tu sakyk ačiū. Juk pro duris gali ir įeiti, ir išeiti. Kažkas tik pamiršo, kad pro duris galima ir įeiti, ir išeiti.
– Tas žmogus, apie kurį kalbate, yra Remigijus Žemaitaitis. Jis, savo ruožtu, šią savaitę kalbėjo, kad tokius kaip jūs, kritiškai kalbančius apie partijos sprendimus dėl koalicijos, jis išmestų. Jus, poną Duchnevičių ir panašiai. Ar yra susiformavusi tokia akistata tarp Cesiulio ir Žemaitaičio?
– Aš to žmogaus gyvenime niekur nebuvau sutikęs. Aš nežinau, ar aš tą žmogų apskritai esu matęs gyvai. Galbūt tik per televizorių. Jo nuomonė man yra labai keista. Mes esame socialdemokratai, mūsų yra 13-14 tūkstančių. Įvairių sričių, labai įvairių specialybių. Ar mes turime turėti vieną nuomonę, kodėl negalime turėti skirtingų nuomonių? Jei stumdomi vaikai, jeigu bendraujama su nusikalstamos grupuotės žmonėmis, jei partijos finansavimas atrodo blogai, jeigu nepriiminėjami žmonės į renginius su kitokia nuomone, nepriiminėjamas jaunimas… Tai jeigu jis nori turėti vieną nuomonę, tai pas mus yra demokratija ir mes turime skirtingų nuomonių. Tad ar mane, ar Robertą reikia išmesti dėl to? Ne jam spręsti, mes patys išsispręsime tuos klausimus. Bet negali partijos 13 tūkstančių žmonių mąstyti vienodai – taip, ką partijos pirmininkas pasakė, ar partijos vadovybė, ar prezidiumas.
– Ar jūs esate garantuotas, kad nėra jokių išeičių ir alternatyvų, siekiant situaciją pagerinti koalicijoje. Vienintelis kelias yra atsisveikinti su „Nemuno aušra“? Jūs manote, kad jeigu „Nemuno aušra“ liks šitoje koalicijoje, viskas eis tik blogyn ir problemos nebus išspręstos, nes tie skirtumai tarp socialdemokratų partijos ir „Nemuno aušros“, skirtumai tarp lyderių yra pernelyg dideli, fundamentalūs?
– Kai mes kalbėjomės pačioje pradžioje ir buvo pasirinkimai su kuo eiti… Tada mums įrodinėjo, kad mūsų rinkiminės programos su „Nemuno aušra“ yra labai panašios ir atitinka. Tačiau šiandieną matome, kad mes kategoriškai skiriamės. Mes kategoriškai skiriamės požiūriu į žmogų, į valstybės gynimą, mes skiriamės į biudžeto tvirtinimą ir prioritetų iškėlimą. Mes skiriamės daugeliu dalykų. Mes skiriamės pagal požiūrį į jauną žmogų, požiūriu į nusikalstamos bendruomenės narius, antisemitizmą ir taip toliau. Mes turime žiūrėti ir mes turime suprasti, kad prisiėmę atsakomybę, ir gavę daugiausiai mandatų, šiandieną esame ketvirti reitinguose. Ir tie reitingai kiekvieną mėnesį vis krenta. Taip, galime nieko nedaryti. Juk tada ateis savivaldos rinkimai… Jie yra labai svarbūs. Man yra svarbu turėti rinkėjų pasitikėjimą ir tie merai, kurie bus stiprūs, jie ir turės pasitikėjimą. Bet kaip bus kitur? Kiek mums buvimas tokioje koalicijoje padės? Mes prarasime rinkėjų pasitikėjimą. Kuo toliau mes darysime klaidas, kuo toliau matysime mitingus prie Vyriausybės, prie Seimo ar panašiai, tai tuo toliau mes taip ir atrodysime.
– Tai koalicija su „aušriečiais“ socialdemokratams, kaip jūs dabar leidžiate suprasti, gali būti lemiama? Ta blogąja prasme. Ateisite į savivaldos, į Seimo rinkimus ir suprasite, kad esate prie visiškai suskilusios geldos, taip?
– Jeigu šiandieną įvyktų rinkimai, mes būtume ketvirtieji – tai būtume prie suskilusios geldos. Tikėtina, kad nebūtume nei koalicijoje, nei dar kažkur. Tai jeigu mums tai tinka, tai eikime toliau. Tačiau aš žiūrėdamas iš regiono perspektyvos, turėdamas didelį skyrių, aš matau, kad mūsų skyriui netinka tai, kas yra daroma, nepatinka požiūris.
– Jūs, žinoma, esate girdėjęs apie ilgąją Kennano ilgąją telegramą. Ar galima sakyti, kad Alytaus meras Cesiulis partijai iš esmės jau kurį laiką rašo ilgąją telegramą, kurioje labai aiškiai suformuluota mintis: su „Nemuno aušra“, su šiuo politiniu subjektu socialdemokratams neįmanoma turėti net vilties, kad būtų galimybė bendradarbiauti. Per dideli skirtumai.
– Atskirkime kelis dalykus. Aš sakau, kad bet kurioje partijoje yra labai gerų Seimo narių. Tai šitoje vietoje kai kada yra vieno asmens partija. Taip aš galėčiau pasakyti apie „Nemuno aušrą“. Gal matomas dar truputi Skardžius, Puchovičius, o visi kiti nei matomi, nei girdimi. Gal su jais ir gali dirbti. Bet su vadovais yra sudėtinga.
– Tai apie ką yra Cesiulio ilgoji telegrama: kad su „Nemuno aušra“ neįmanoma dirbti ar neįmanoma dirbti tik su Žemaitaičiu?
– Aš manau, kad šitoje vietoje pirmiausiai mums neįmanoma dirbti su Žemaitaičiu, o toliau aš manau, kad daugelio nuomonė yra ta, kad mums ne pakeliui ir su „Nemuno aušra“, nes tai yra vienas ir tas pats.
– Grįžkime prie interviu pradžios, prie metaforos apie gaisrą. Tada Alytuje buvo paskelbta ekstremalioji padėtis. Kalbant apie socialdemokratų padėtį, regis, irgi buvo bandymas skelbti kažką panašaus. Ponas Baranovas iš Seimo socialdemokratų pakankamai aiškiai iškėlė tokį net savotišką imperatyvų raginimą: kažką reikia daryti su koalicija. Jis tada kalbėjo labai panašiai kaip jūs dabar: viskas eina blogyn, geriau nebus. Ragino priimti sprendimą ir net nebijoti mažumos vyriausybės. Bet po kelių savaičių jos laikysena pasikeitė nors politinė situacija liko tokia pati. Priešingai, skandalų su Žemaitaičiu tik padaugėjo. Kaip jūs suprantate pono Baranovo pozicijos pokytį? 
– Per prezidiumo posėdį, kuris buvo praeitų metų rudenį, mes tiktai dviese su Baranovu kalbėjome… Aš kalbėjau, kad mums nėra pakeliui. Tik dvi rankos pakilo, kad mes turėtume tęsti darbą [su „Nemuno aušra“] ir kad išbūsime su Žemaitaičiu visą kadenciją. Niekas netiki. Nuo partijos laikinojo pirmininko, nuo ministrų, patarėjų iki viceministrų. Niekas netiki, netiki merai ir visi kiti. Tai mes puikiai suprantame, kad jeigu niekas netiki… Bet žinote, jeigu vyras 20 kartą grįžta ar 220 kartą grįžta išgėręs namo po darbo ir sako, kad jau rytoj grįšiu neišgėręs po darbo… Mes jau pradedame nebetikėti. Mes patys leidžiame taip elgtis. Ir aš manau, kad „Nemuno aušra“ puikiai modeliuoja šią situaciją. Riksmuose, kalbėjimuose, skandaluose ji augina savo reitingus ir jiems tas tinka. Mums reikia kalbėti apie valstybę, nes mes, atsiminkite, ne tik Lietuvoje dirbame. Mes ir Europos Sąjungoje esame, mes NATO esame.
– Aš žinokit, nežinau, nebendravau su juo, reikėtų pasiklausti jo paties, kas nutiko ir panašiai. Buvo ten ir daugiau žmonių, ir daugiau frakcijoje narių, kurie matė situaciją panašiai. Jie grįžta į savo regionus. Nes yra daug kandidatų, rinktų vienmandatėse iš visos Lietuvos, jie grįžta, jų klausia taip pat žmonės. Tie patys žmonės, kurie ateina piketuoti prieš Žemaitaitį, tie patys žmonės, kurie nepatenkinti sprendimais, jie klausia: o ką jūs darote? Ir tie politikai neturi atsakymų. Jie irgi mato, kad jų reitingai krenta. Jie viską puikiai mato šitoje vietoje. Bet kodėl Baranovas atsitraukė ar neatsitraukė, nežinau.
– Dar su pirmuoju išstojimu Ponas Baranovas užsiminė, kad gali kilti įtampų ir frakcijoje, ir partijoje, jeigu sprendimai nebus priimti dėl koalicijos. Jeigu visgi nebus pakeistas tas socialdemokratų bendravimo su „Nemuno aušra“ modus operandi, jei nebus pakeista koalicinė sandara, ką jūs prognozuotumėt pačiai partijai?
– Pirmiausia tai aš manau, kad bus labai sudėtingi ateinantys savivaldos rinkimai. Tikrai sudėtingi. Tie skyriai, tie regionai, kur mes neturime merų, kur norėtume turėti, kur turime kandidatų, kuriuos norime kelti… Tikėtina, kad jie atims dalį rinkėjų balsų ir dalį pasitikėjimo iš socialdemokratų. Jeigu niekas nesikeis ir jeigu toliau mūsų reitingai važiuos žemyn, tai tikėtina, kad ir tarybose turėsime mažiau mandatų, regionuose turėsime mažiau mandatų, ir turėsime žymiai mažiau palaikymo iš visos Lietuvos. O apie Seimo rinkimus, nes vis tiek daugiausiai mes Seime gauname mandatų iš regionų – ne Vilnius prabalsuoja, ne Kaunas, nes mes neturėdavome praktiškai nei Kaune, nei Vilniuje Seimo narių, išskyrus šią kadenciją, kai mums tikrai buvo palankūs Seimo rinkimai, tai tikėtina, kad mes vėl keleriems ar keliolikai metų užmiršime tam tikrus miestus.
– O galima sakyti, kad gegužę vyksiantys socialdemokratų partijos pirmininko rinkimai gali būti esminis faktorius tam, kaip klostysis socialdemokratams savivaldos, Seimo ir visi kiti rinkimai?
– Priklausys, kas juos laimės.
– Bent jau viešoje erdvėje favoritu laikomas dabartinis laikinai pirmininko pareigas einantis Mindaugas Sinkevičius. Mūsų aptariamu koalicijos klausimu jis toks labiau moderatorius. Štai, susilaukęs klausimo, kodėl neįvyko skyrių apklausa dėl koalicijos, jis labiau svarsto ir vieną, ir kitą poziciją, tikina, kad dar reikia palaukti ir panašiai. Ar jūs manote, kad jei Sinkevičius taps partijos pirmininku, situacija gali pasikeisti?
– Bet kokiu atveju situacija pasikeis. Tik klausimas, į kurią pusę.
– O tai su Mindaugu Sinkevičiumi, kaip labiau tikėtina, ar situacija keistųsi ar ne?
– Daug dalykų darys ne tik partijos pirmininkas.
– Bet jis gali užduoti toną. Mindaugas Sinkevičius yra, kaip aš minėjau, šiuo metu toks labiau „status quo lyderis“, „svarstantis lyderis“. O status quo šiuo metu yra koalicija su Žemaitaičiu, nuolatinės replikos, kritika socialdemokratams, kad jie nesiima ryžtingesnių sprendimų. Sprendžiant iš to, ką mes jau matome per jo vadovavimo laiką, ar gali būti ambicingesni sprendimai?
– Be abejo. Visaip gali būti. Gali ir pagerėti, gali ir pablogėti, ir iš tikrųjų labai daug dalykų gali būti. Tai aš manau, kad priklausys nuo darbų, nuo sprendimų. Čia labai daug kriterijų, kurie veiks ir kurie žais, ir nuo komandos, kokia dirbs, ir kaip Seimas dirbs, kokia bus ekonominė situacija. Čia žinokit, yra daug vardiklių, kurie veiks ir kaip mes atrodysime.
– Bet ar jūs suprantate dabartinio pirmininko užimtą laikyseną? Berods komentuodamas jūsų raginimus dėl skyrių apklausos, jis tai pavadino populiariu kalbėjimu. Suprask, kad Nerijus Cesiulis renkasi populiarų kalbėjimą. Tai tarsi tokioje opozicijoje atsirandate pirmininko atžvilgiu.
– Žiūrėkite, jeigu jūs manęs klausite, aš kalbu tai, ką aš mąstau. Šiandieną aš esu partijos pirmininko pavaduotojas, esu valdybos narys ir esu laisvas žmogus, aš galiu turėti savo nuomonę. Šiandieną aš esu miesto vadovas, aš matau iš regiono, iš miesto, kaip mes atrodome. Jei aš matau, kad reitingai krenta, tai negi aš sakysiu ir plosiu, kad viskas yra gerai. Nu nėra gerai. Aš kalbu su žmonėmis, man žmonės sako: mere, ką daro jūsų partija Vilniuje? Ir jie klausia. Mūsų partiniai žmonės klausia, ką mes čia darome, kur mes nueisime. Jeigu pas mus Alytuje – pirmajame mieste, kur Žemaitaitį išvijo, apšaukė ir nušvilpė ir nuo mūsų miesto prasidėjo visi šitie dalykai… Taigi čia žmonės taip sako. Žmonės, tie patys, kurie kiekvieną dieną dirba darbus, su kuriais gyveni laiptinėje. Žmonės tai sako.
– O jūs susilaukėte partijos kolegų kritikos? Ką, Nerijau, čia dabar darai…
– Mes esame demokratinė partija. Mes galime priiminėti sprendimus tokius, kokius mes norime, ir mes turime savo nuomonę. Vieniems tinka, kitiems netinka. Laimi dauguma, nusprendžia. Bet tu gali turėti savo nuomonę ar negali? Tai šitoje vietoje mes nesame ta partija, kuri buvo prieš 50 metų, kur buvo viena nuomonė ir viena spalva. Aš galiu teikti siūlymus. Ir čia ne populiarumas. Jeigu žmonių stumdymas yra gerai ir mes tai nuleidžiame… Jeigu poligono klausimas, kai pasako koalicijos partneriai, kad nebalsuos nors buvo sutarta... Jeigu bendravimas su nusikalstamomis grupuotėmis yra gerai… Jei partijos rėmimas iš neaiškių pinigų yra gerai… Kažkas turi pasakyti, kad kažkas yra negerai.
– O turėtų pasisakyti apie situaciją žmogus, kuris ir yra laikomas vienas iš šios situacijos architektų – buvusi pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė? Ji iš viešosios erdvės yra visiškai dingusi. Nemanote, kad galėtų situacija ji pajudinti. Visgi ji dalyvavo tame, pavadinkime taip, projekte. Ar jūs nepasigendate buvusios pirmininkės garsesnio, viešesnio išstojimo?
– Žiūrėkite, dabar yra nauji vadovai, kurie sprendžia. Bet dabar atrodo, kad Cesiulis tiktai vienas priekaištauja ir Cesiuliui vienam negerai. Bet juk girdime ir partijos pirmininko [poziciją – Delfi]. Jis sako: brėžiu raudonas linijas, premjerė sako: mūsų taurė jau bus perpildyta, mums negerai taip negalima…
– Bet, pone Cesiuli, kiek kartų buvo taip pasakyta? Kiek tai kartojo premjerė ir ponas Sinkevičius? Kad jei raudonoji linija bus peržengta, o taurė… Ji, pasirodo, ne sklidina, ji yra kiaura. Aš net nebeskaičiuoju, kiek kartų buvo šita metafora panaudota daugybėje atvejų ir veiksmų, kurie neatitiko socialdemokratiškų vertybių. Aš kalbu apie „Nemuno aušros“ veiksmus.
– Ar jūs sutinkate, kad ne aš vienas taip sakau? Tai ir premjerė sako, ir Mindaugas Sinkevičius sako, ir kiti, ir Robertas Duchnevičius, ir visi kiti sako, ir merai kiti sako, kad taip negalima. Tiktai kiek tas negalima? Tai aš ir atkartoju, kad nu taip negalima. Ir jeigu taip negalima, ir visi sutinkame, kad tai yra blogai… Tai tokiu atveju arba darai, arba susitaikai ir sakai: na, jis taip darys ir mes taip gyvenkime. Bet aš pasakiau, kad ne, gal reikia daryti pokytį.
– Bet ar jūs sutinkate, kad nepaisant to, jog jūsų kalbos galbūt kartais esmingai nesiskiria nuo premjerės ar Mindaugo Sinkevičiaus, tačiau iš jų nėra sprendimų. Koks skirtumas tada, kad jie kartais kalba panašiai kaip jūs. Juk jų rankose yra sprendimai.
– Tai ir turime tokią situaciją, kokią turime. Turim tokius reitingus, turime tokį pasitikėjimą ir turim tokią situaciją.
– Pakalbėkim truputėlį apie kovo 6 dieną. Regis, tada bus jūsų skyriaus susirinkimas ir jūsų žadėti sprendimai, skyriaus apklausos apie koalicijos ateities. Taip pat, regis, žadėjote ir daugiau aiškumo dėl paties kandidatavimo partijos pirmininko rinkimuose. Aš labai trumpai paklausiu: dėl ko jūs dar dvejojate?
– Iš tikrųjų tai aš niekada nesakiau, kad aš kandidatuosiu. Tai, kad aš turiu pasiūlymų ir kad klausia žmonės, ir kad partija nori rinktis ne iš vieno vieną kandidato, – yra normalu, tai yra demokratija. Kitos partijos turi ir tris, ir keturis, ir penkis kandidatus, ir iš jų renkasi. Tai yra normalu. Ar aš to noriu ir panašiai, tai čia yra visiškai kitas klausimas. O ar aš sutikčiau, tai čia yra visiškai kitas klausimas. Pirmiausiai man yra svarbiausia yra miestas, kuriame aš esu, kuriame aš dirbu, kur aš esu gavęs rinkėjų pasitikėjimą. Pareigų aš niekada nesivaikiau ir nesivaikau. Galėjau dirbti ir ministru, galėjau dirbti ir komandoje, turėjau pasiūlymų kandidatuoti į Europos Parlamentą. Bet aš niekada to nesivaikiau, nes aš buvau įsipareigojęs. Bet pasiūlymų turiu ir aš noriu išgirsti pirmiausiai savo skyriaus nuomonę. Mes sušauksime apie 200 žmonių, gal 280 skyriuje. Jie ateis, aš noriu išgirsti jų nuomones, kaip jie vertina.
– Gerai, skyrius, pavyzdžiui, pasakytų taip: mere, esate puikus lyderis mieste, bet šiuo momentu mes visi suprantame, kad jūsų reikia Lietuvai ir partijai. Tai jus pamotyvuotų?
– Tai žiūrėkite, palaukiam kovo 6 dienos ir tada aš galėsiu tai pakomentuoti.
– Jūs neseniai sakėte, kad rinkimai nėra laimimi rinkimų dieną, kad jie laimimi kur kas anksčiau ir kad niekas nenori pralaimėti. Ką jūs turėjote galvoje? Aš supratau jūsų pasakymą, kad jums svarbu dabar išsiaiškinti, ar tikrai turite šansų mesti pirštinę būsimiems kandidatams.
– Pirmiausia mes turime išsiaiškinti, kas eina, kas kandidatuoja, kas ką palaiko. O aš jau girdžiu tam tikrus kontekstus, man skambina žmonės, Seimo nariai skambina. Tai aš tuos dalykus matau ir panašiai. Aš kaip normalus žmogus analizuoju.
– Bet tai jeigu jūs žinotumėte, kad turite realius šansus laimėti, jums tai yra svarbus faktorius?
– Palaukit kovo 6 dienos.
– Tai bet jeigu žinotumėte, kad turite paramą Seimo socdemų ir plačiau, tai jums svarbus faktorius ar nesvarbus?
– Žiūrėkite, visi faktoriai, kurie yra, yra labai svarbūs. Visi faktoriai. Nes jeigu ateini vadovauti, reikia prisiimti labai didelę atsakomybę. Bet palaukite kovo 6 dienos, tada mes pakalbėsime.
– Bet visgi kažkokių garantijų reikia jums, ar ne?
– Žiūrėkite, aš suprantu, kad jums reikia tam tikro atsakymo. Palaukite. Atsakymų kol kas nėra. Aš turiu tiktai pasiūlymų. Aš niekada nesakiau, kad eisiu ar kad sutinku eit ir panašiai. Man siūlo, žmonės nori alternatyvų, bet kaip bus, palaukime šiek tiek.
– O jūs būtumėt ta alternatyva, jeigu visgi nuspręstumėte?
– Kiekvienas žmogus: trys, penki kandidatai, septyni – kiekvienas yra alternatyva. Tad palaukime šiek tiek, mes dar turim laiko, gegužės mėnuo yra labai toli, dar žiema, nenutirpo sniegas.
– Gerai, geresnės pabaigos interviu, nei užsiminti apie žiemą, apie sniegą, nesugalvosi. Ačiū jums už pokalbį.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt 
„Delfi“ – tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė. 