Tirpimas nebus itin greitas
Sinoptikai praneša, kad artimiausių dienų prognozė – permaininga. Štai, pirmadienį ir antradienį daugelyje rajonų numatomi krituliai – sniegas, šlapdriba arba lietus. Intensyviausias tirpsmas prognozuojamas pietvakarinėje šalies dalyje.
Žvelgiant į antros savaitės pusės orus, trečiadienį ir ketvirtadienį jie turėtų būti sausesni ir šaltesni, o nuo penktadienio vėl prognozuojamas šiltesnių orų sugrįžimas.
Tie, kas dar tik planuoja pamatyti ledo kalnus Baltijos pajūryje, gali sunerimti, kad žadamas atšilimas greitai pasiglemš ir retąsias pajūrio ledo pilis.
Apie tai, kaip šios savaitės orai paveiks apledėjusią Baltiją, „Facebook“ grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ paaiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika.“Vėjas ir jūros bangavimas ledą toliau laužė ir pamažu tirpdė. Atšylant orams pirmoji nuledėja jūra, o tada upės ir galiausiai ežerai. Vis tik visas nuledėjimo procesas užtruks. Ateinančią savaitę bus ne tik dienų su atodrėkiu, bet ir su šalčiu, todėl tirpimas nebus itin greitas“, – sako G. Valaika.
Paskutinį kartą Baltijos jūra buvo stipriai apledėjusi 2011 metais
Anksčiau G. Valaika „Delfi“ yra kalbėjęs, kad ledo kalnai pajūryje susiformuoja tuomet, kai vėjas pučia nuo jūros į sausumą.
„Stabiliai pučiant vėjui, nuo jūros vanduo ir ant jo paviršiaus esantis ledas juda link kranto. Pasiekęs pakrantę, jis neturi kur dėtis, nuo jūros pusės jį stumia kitas aplink esantis ledas, todėl pradeda lipti į krantą“, – „Delfi“ teigė G. Valaika.
Anot meteorologo, ledui lūžinėjant ir trūkinėjant, formuojasi ledo kalnai. Priklausomai nuo vėjo intensyvumo ir ledo storio, jie gali būti nemaži.
Lietuvoje užsitęsę šalčiai šį reiškinį leido numatyti jau anksčiau. Dar prieš porą savaičių G. Valaika skelbė, kad „šaltas sausis, po to ypač šalta sausio–vasario sandūra lėmė tai, jog Baltijos jūra prie mūsų krantų vis labiau dengiasi ledu“.
Dar vasario pradžioje iš palydovo buvo galima matyti ženkliai išaugusį ledo plotą Baltijos jūroje.
„Daugiausia jūrinio ledo yra ties šiaurine Lietuvos pajūrio dalimi, einant link Latvijos. Kadangi vėjas pučia nuo kranto į jūrą (iš rytų į vakarus), todėl ledas susikaupęs truputį toliau nuo kranto. Primenu, jog paskutinį kartą Baltijos jūra stipriai buvo apledėjusi 2011 m. žiemos antroje pusėje. Nuo kranto jūros vandens tada nesimatė, bet visa Baltijos jūra nebuvo pilnai užšalusi“, – anksčiau komentavo G. Valaika.