A. Merkel interviu su Vengrijos leidiniu „Partizan“ apkaltino Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją 2021 m. sabotavus bandymus taikiai spręsti konfliktą Ukrainoje ir palaikyti dialogą su Rusija. Anot buvusios kanclerės, šių šalių pozicija esą netiesiogiai prisidėjo prie karo pradžios.
Į tai netruko sureaguoti ir pati Fausta, kuri savo „Facebook“ paskyroje neslėpė pasipiktinimo ir priminė, kad kanclerės politika ilgus metus stiprino Rusijos įtaką Europoje.
„Apie šitą besmegenę esu pasakiusi vieną kitą ryškesnį epitetą ir net sulaukusi visuomenės pykčio. Na, o kaip jums dabar, tauta?
Priminsiu, kad būtent Vokietijos (ir didele dalimi – Merkel) sprendimai ilgai šėrė Rusijos karą prieš Ukrainą ir Rusijos agresiją apskritai. Jau nekalbant apie didžiulį Vokietijos kaip tautos nustekenimą“, – rašė F. M. Leščiauskaitė, įrašu leidusi pasidalinti ir su „Delfi“ skaitytojais.
A. Merkel vertinimai kelia klausimų
Pasak A. Merkel, Baltijos šalys ir Lenkija nepalaikė iniciatyvos dėl tiesioginių derybų su Rusija 2021 m., ir tai esą padarė įtakos tolesnei įvykių eigai. Jos teigimu, šios šalys bijojo, kad „Europa nesugebės parengti vieningos politikos Rusijos atžvilgiu“.
Kaip sakė A. Merkel, Lenkijos atsisakymas paremti Minsko susitarimus, du svarbius tarptautinius susitarimus tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES), paskatino Vladimirą Putiną 2022 m. pradėti plataus masto karą su Ukraina.
Buvusi Vokietijos kanclerė tvirtino, kad tik 2021 m. ji „suprato, jog V. Putinas rimtai nebežiūri į Minsko susitarimus“. „Štai kodėl norėjau naujo formato, kad Europos Sąjunga galėtų tiesiogiai kalbėtis su V. Putinu. Kai kurie žmonės tam nepritarė. Visų pirma, Baltijos valstybės, bet Lenkija irgi buvo prieš.“
Ji nurodė, kad šios keturios šalys „bijojo“, jog „neturėsime bendros politikos Rusijos atžvilgiu“.
Interviu, kuris buvo išverstas į vokiečių, o paskui – į anglų kalbą, metu A. Merkel pridūrė: „Taigi, iš mano sumanymo nieko neišėjo. Paskui pasitraukiau iš posto, ir prasidėjo V. Putino agresija.“ Vokiečių leidinys „Bild“ pažymi, kad A. Merkel šiame interviu nutylėjo, jog Rusija nuo 2015 iki 2021 metų nužudė arba sužeidė daugiau nei 5000 Ukrainos karių, o V. Putino agresija prieš šalį prasidėjo toli gražu ne po jos kadencijos pabaigos, bet tęsėsi nuolat.
Nuo 2021 m. pavasario Rusija pradėjo masiškai perkelti kariuomenę ir rengėsi plataus masto invazijai į Ukrainą. Be to, buvusi kanclerė tvirtino, kad koronavirusas prisidėjo prie Rusijos karo prieš Ukrainą.
Kaip rašo „Politico“ interviu vengrų leidiniui bandoma užmaskuoti buvusios Vokietijos kanclerės palikimo dėmes, susijusias su V. Putino Rusija. Viena juodžiausių – A. Merkel vyriausybės 2015 m. priimtas sprendimas pritarti dujotiekio „Nord Stream 2“ tarp Rusijos ir Vokietijos tiesimui, nepaisant Kremliaus aneksuoto Krymo ir slapto įsiveržimo į Ukrainą 2014-aisiais.
„Politico“ svarsto, kad turbūt neatsitiktinai 2021 m. Donaldas Tuskas, tuometinis Europos Komisijos (EK) pirmininkas ir dabartinis Lenkijos premjeras, A. Merkel sprendimą dėl dujotiekio pavadino jos „didžiausia klaida“.
Trečiadienį skelbta, kad nepaisant anksčiau įtemptų santykių, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas savo rezidencijoje Budapešte priėmė A. Merkel. A. Merkel atvyko į Vengrijos sostinę pristatyti savo memuarų vertimą į vengrų kalbą.