Mokslininkai teigia, kad ši masinė kapavietė gali padėti suprasti strateginio masinio smurto raidą tarp ankstyvojo Geležies amžiaus bendruomenių, rašo „Live Science“.
Minima kapavietė buvo aptikta Gomolavos archeologinėje vietovėje netoli šiuolaikinio Hrtkovcų miesto šiaurinėje Serbijos dalyje ir yra datuojama IX a. prieš mūsų erą. Joje archeologai atkasė iš viso 77 asmenų griaučius, kurių dauguma buvo vaikai ir moterys.
Kapavietėje rasta daugybė „mirtino smurto ir brutalių žudynių“ įrodymų. Išanalizavus aukų sužalojimus paaiškėjo, kad jos mirė nuo „tyčia sukeltų mirtinų traumų“, rašo dailymail.co.uk.
Traumos buvo sukeltos artimo kontakto metu ir padarytos smūgiuojant bukais daiktais – tai galėjo būti vėzdai, kuokos, lazdos, koviniai kūjai ar akmeniniai sviediniai, šaudomi svaidyklėmis.
Padarytų sužalojimų vietos rodo, kad užpuolikai buvo gerokai aukštesni už aukas arba sėdėjo ant žirgų, pažymi archeologai.
„Apskritai šis modelis rodo, kad smurtas buvo žiaurus, apgalvotas ir efektyvus“, – rašoma Edinburgo universiteto, Dublino universitetinio koledžo ir Kopenhagos universiteto komandų tyrime, kuris vasario 23 d. buvo paskelbtas žurnale „Nature Human Behaviour“.
Kapavietės radiniai
Pati masinė kapavietė Gomolavoje buvo nedidelė – jos skersmuo siekė vos 2,9 metro, o gylis – 0,5 metro. Aplink kapo duobę archeologai aptiko kiaurymes, kurios leidžia manyti, kad kapą buvo mėginta kažkaip pažymėti ir įamžinti. Duobėje taip pat buvo rasta keraminių indų ir nedidelių bronzinių gaminių, taip pat beveik 100 gyvulių kaulų, įskaitant veršelio skeletą pačiame kapo dugne.
Tačiau pradėję tyrinėti 77 kapavietėje rastus žmonių skeletus, mokslininkai nustatė, kad daugiau nei 70 proc. jų buvo moteriškos lyties, o 69 proc. sudarė vaikai. 40 asmenų buvo nuo 1 iki 12 metų amžiaus, 11 – paaugliai (13 – 17 metų) ir 24 – suaugę, t. y. vyresni nei 18 metų. Tarp aukų buvo ir vienas kūdikis, neturėjęs nė vienerių metų, skelbia nature.com.
„Moterų ir vaikų dominavimas Gomolavos masinėje kapavietėje yra išskirtinis atvejis Europos priešistorėje“, – rašė tyrėjai.
Norėdami daugiau sužinoti apie aukas, mokslininkai ištyrė jų DNR. Analizė atskleidė, kad tik nedaugelis iš 77 žmonių buvo susieti artimais biologiniais ryšiais, o tai leidžia manyti, kad šios žudynės nebuvo reidas prieš daugiavaikių šeimų gyvenvietę. Ištyrus skeletų stroncio izotopų santykį – dantų emalyje aptinkamą cheminį variantą, kuriam įtakos turi geografinė kilmė – paaiškėjo, kad daugiau nei trečdalis aukų buvo kilusios ne iš Gomolavos regiono.
„Akivaizdu, kad tai nevienalytė individų grupė“, – elektroniniu paštu „Live Science“ sakė pagrindinė tyrimo autorė, Edinburgo universiteto bioarcheologė Linda Fibiger. Pasak jos, Gomolava buvo „ta vieta, kurioje buvo laidojami tuo metu žiauriai nužudyti vaikai ir moterys“.
Analizė atskleidė, kad visi asmenys buvo palaidoti netrukus po mirties, o tai liudija, kad jie visi buvo nužudyti kažkur netoli kapavietės.
Įtampa tarp bendruomenių
Šis ankstyvas kolektyvinis smurtas greičiausiai buvo susijęs su tikslingomis žudynėmis, kurios buvo rengiamos per didelio masto konfliktus, į kuriuos buvo įsivėlusios daugelis tuometinių gyvenviečių.
„Tiek žiaurios žudynės, tiek vėlesnis bandymas išsaugoti jų atminimą gali būti suprantami kaip galingas siekis subalansuoti galios santykius ir įtvirtinti dominavimą žemės ir išteklių atžvilgiu, – teigė L. Fibiger. – Šis tyrimas taip pat naujai nušviečia selektyvų žudymą, nukreiptą tik prieš vienos lyties ir tam tikro amžiaus asmenis“.
IX a. pr. m. e. Karpatų baseine, kuriam priklauso Gomolava, judėjo ir kūrėsi daugybė kultūrinių grupių. Šis gyventojų antplūdis kartu su įtampa tarp judraus ir sėslaus gyvenimo būdo galėjo sukurti „potencialiai sprogstamą konfliktuojančių žemės panaudojimo ir nuosavybės ideologijų derinį“, rašė tyrėjai. Ši įtampa galėjo lemti priverstinę tam tikrų žmonių grupių migraciją ar persikėlimą, specifinių grupių gaudymą ir žudymą, taip pat keitimąsi moterimis bei vaikais per vedybas ar priežiūrą.
Gomolava „buvo atsidūrusi fizinių, politinių ir koncepcinių kovų židinyje“, ir šių sąveikų pasekmės galėjo būti mirtinos, rašoma tyrime.
1954 metais Gomolavoje buvo rasta ir antroji masinė kapavietė. Toje duobėje, be gyvūnų kaulų, metalinių daiktų ir keramikos, daugiausia buvo užkasti moterų skeletai, datuojami tuo pačiu laikotarpiu.
Moterys ir vaikai buvo gyvybiškai svarbūs tuometinių bendruomenių išlikimui, todėl mokslininkai padarė išvadą, kad šių asmenų žudymo tikslas buvo nutraukti genealogiją.
„Kartu paėmus, žudynės, laidotuvės ir pastatytas paminklas rodo veiksmų grandinę, kuria buvo siekiama jėga išspręsti ar numalšinti konfliktą ir taip atkurti galios pusiausvyrą tarp bendruomenių“, – rašė tyrėjai, o tai savo ruožtu liudija, kad „priešistorinėje Europoje siautėjo masinis smurtas ir bandymai įtvirtinti savo galią“.