Visą žiemą seniai matytais šalčiais stebinusi žiema jau ketina užleisti vietą pavasariui, tad tie, kurie mėgsta sodininkauti, jau nekantrauja pradėti darbus sode, darže ar gėlyne. Tiesa, nerimą kelia neįprasti šalčiai ir gausus šios žiemos sniegas, tačiau, pasak sodininkystės ekspertės, Lietuvos inžinerijos kolegijos (LIK) docentės, dr. „Auginant daržovių ir gėlių daigus svarbiausia įvertinti sudygimo laiką, konkrečių augalų vegetacijos periodą nuo sėklos sudygimo iki žydėjimo ar vaisių brandos. Jei norime derliaus ar žiedų sulaukti įprastu metu, sėją turime planuoti taip pat, kaip ir kasmet. Žiemos pobūdis tam didelės įtakos neturi“, – pabrėžė sodininkystės ekspertė.Ingės Auželienės, tai neturi keisti pavasarinių darbų planų, o svarbiausia – žiūrėti ne į kalendorių, bet pro langą.
„Auginant daigus svarbiausia laikytis konkrečių augalų vegetacijos periodo – laiko nuo sėklos sudygimo iki žydėjimo ar vaisių brandos. Jei norime derliaus ar žiedų sulaukti įprastu metu, sėją turime planuoti taip pat, kaip ir kasmet. Žiemos pobūdis tam didelės įtakos neturi“, – pabrėžė sodininkystės ekspertė.
Pasak jos, snieginga žiema gali turėti įtakos dirvos būklei.
„Storas sniego sluoksnis apsaugojo žemę nuo gilaus įšalo, todėl, nors ir skamba keistai, tikėtina, kad sodo darbai šiemet galės prasidėti anksčiau nei įprastai, – sakė ji. – Vienintelis galimas trukdis – perteklinis vanduo tirpstant sniegui. Tačiau tai kartu ir privalumas: drėgmės atsargos po žiemos bus papildytos, o pastaraisiais metais jų dažnai trūkdavo“, – sakė I. Auželienė.
Nepavėluokite genėti
Kaip sakė sodininkystės ekspertė, kovą reiktų nepamiršti ir genėjimo, tačiau viskas priklauso nuo aplinkos sąlygų.
„Genėti galima ir žiemą, ir pavasarį, svarbu, kad būtų galima įeiti į sodą per pusnis ar balas. Tačiau labai svarbu vengti dirvos suslėgimo – intensyviai vaikštant per sniegą, jis sutrypiamas, taip galima suspausti dirvožemį šaknų zonoje. Reikėtų vengti genėjimo, kai labai šlapia vos nutirpus sniegui, nes tiesiog labai sutrypiami pomedžiai. Taip pat nereikėtų genėti esant stipriam šalčiui: iki –5 °C temperatūra dar laikoma tinkama, bet žemesnėje – augalai gali būti jautresni pažeidimams“, – patarė ekspertė.Ne mažiau svarbūs darbai laukia šiltnamyje. „Darbas, kurį dar galima atlikti – šiltnamio paruošimas sėjai. Jei dar neprikasėte sniego į šiltnamį – verta tai padaryti kuo greičiau, kol jo dar yra. Didžiausia šiltnamių problema pavasarį, kada jau atšyla ir šiltnamis įkaista, yra perdžiūvusi žemė, o ją drėkinti šaltu vandentiekio vandeniu nėra racionalu ir tinkama augalams. Tirpstantis sniegas natūraliai sudrėkins dirvą, pagerins dirvožemio mikroorganizmų veiklą.“, – pabrėžė ekspertė.
„Ypatingą dėmesį reikėtų skirti vynuogėms ir ankstyva vegetacija pasižymintiems augalams. Vynuoges geriausia genėti dar žiemą arba labai anksti pavasarį, kol neprasidėjo intensyvus sulos tekėjimas. Panašiai ir su graikiniais riešutmedžiais – juos galima genėti rudenį arba labai ankstyvą pavasarį. Jei šie augalai pradedami genėti jau prasidėjus vegetacijai, jie gali „verkti“, silpti“, – kalbėjo I. Auželienė.
Prasideda darbai šiltnamyje
Ne mažiau svarbūs darbai laukia šiltnamyje. „Darbas, kurį dar galima atlikti – šiltnamio paruošimas sėjai. Jei dar neprikasėte sniego į šiltnamį – verta tai padaryti kuo greičiau, kol jo dar yra. Didžiausia šiltnamių problema pavasarį, kada jau atšyla ir šiltnamis įkaista, yra perdžiūvusi žemė, o ją drėkinti šaltu vandentiekio vandeniu nėra racionalu ir tinkama augalams. Tirpstantis sniegas natūraliai sudrėkins dirvą, pagerins dirvožemio mikroorganizmų veiklą.“, – pabrėžė ekspertė.
Pasak jos, kai jau atšils dar labiau, reikėtų suplanuoti ir šiltnamio valymą.
„Reikia nuvalyti konstrukcijas, stiklą ar polikarbonato dangą, išvalyti langus, kad geriau praleistų šviesą, būtiną augalams augti“, – vardijo ekspertė.
Taip pat kovą ji patarė paruošti ir dezinfekuoti šiltnamius.
„Dezinfekcijai galima naudoti sieros dūmadėžes. Tiesa, polikarbonato šiltnamiuose jos gali pažeisti dangą, o taip gali paspartinti metalinių šiltnamio konstrukcijų koroziją, tad geriau jas naudoti stikliniuose, polietileniniuose šiltnamiuose, kurių pagrindinė konstrukcija nėra metalinė. Kaip alternatyva galėtų būti naudojamos švelnesnės priemonės: lengvas kalio permanganato tirpalas, sodos ir acto mišinys ar kitos paprastos dezinfekuojančios priemonės“, – sakė ji.
Gėlynuose darbai dar laukia
„Gėlynuose kol kas didelių darbų imtis nereikėtų – reikia palaukti, kol nutirps sniegas ir pradžius dirva, – pabrėžė sodininkė. – Daugiamečių augalų bei varpinių žolių pernykščių stiebų dar nepjaukite, gerai, jei to nepadarėte ir rudenį – palikti stiebai žiemą saugo augalų šaknis, prisnigus sudaro oro tarpą, padeda augalams „kvėpuoti“, – sakė ekspertė.
Tačiau ji akcentavo, kad pernelyg delsti irgi nereikėtų: kai pradės augti nauji ūgliai, senų stiebų šalinimas taps sudėtingesnis ir kils grėsmė pažeisti jaunus lapus bei stiebelius.