„Man apskritai keisti yra ir tie memuarai, kuriuos ji ne taip seniai išleido, ir dabartiniai pareiškimai, kurie parodo labai menką savirefleksijos lygį. Būtent jos vadovavimo metu Rusija užpuolė ir Sakartvelą, ir Ukrainą pirmąjį kartą, ir jau tada buvo pradėjusi ruoštis pilno masto invazijai į Ukrainą 2022 metais. Būtų turbūt sąžininga pripažinti klaidas, kad pataikavimas, finansavimas agresyvaus V. Putino režimo mus atvedė į šią situaciją, kurioje šiandien esame“, – „Delfi“ teigė G. Landsbergis.
Buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas pažymi, kad jeigu kas nors tuo metu ir buvo prie Europos vairo, tai tik – ponia Merkel.
„Aš, tiesą sakant, sakyčiau, kad būtent ji yra atsakinga už padėtį, kurioje mes visi šiandien esame, ir tas klaidas, kurias mes visi taisome, o ukrainiečių dėl tų klaidų kovoja kiekvieną dieną fronte“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Mato ir teigiamą viso to pusę
Buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas tokio tipo pareiškimus laiko tiesiog bandymu kažkokiu būdu pasiteisinti.
„Bet čia yra beviltiška. Manau, kad būtų daug oriau pripažinti klaidas . Esu matęs politikų, kurie darė vadinamą „reset’o“ (perkrovimo – liet. k.) politiką su Rusija, o po to pripažino, kad tai buvo klaida, trumparegiškumas“, – teigė G. Landsbergis.
Iš kitos pusės, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras mato ir teigiamą tokių interviu pusę – jie išsklaido iliuzijas apie žmogų.
„Dabar pašnekėjo, parodė pasauliui, kaip yra iš tikrųjų“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Įsiminęs įvykis
Jam pačiam, kalbant apie A. Merkel, iš darbo Lietuvos diplomatijos vadovo pareigose patirties, labai įsiminė įvykis, nutikęs per patį migrantų krizės piką.
„Lietuva savarankiškai bandė užkardyti šimtų, jeigu ne tūkstantinius migrantų srautus, tuomet diskutavome, kad būtų keičiamos ES taisyklės, kurios mums leistų naudoti įvairias priemones. Siekiant suvaldyti padėtį, prašėme finansų, sankcijų Baltarusijai, tai yra didesnio spaudimo. Tada ponia Merkel išėjusi pasakė, kad viskas, kuo šiuo atveju reikėtų, tai kalbėtis su A. Lukašenka, ir nieko neinformavusi, mums už nugaros, tiesiog pati paskambino Baltarusijos diktatoriui“, – pasakojo G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras prisiminė, kad tuo metu, kai ji skambino, jis kaip tik buvo Briuselyje, ir iškart po to kalbėjosi su Vokietijos užsienio reikalų ministru, klausdamas: „kodėl mūsų nepaklausėte, kad būtų bent suderinti kažkokie žingsniai?“. Buvęs Lietuvos vadovas ypatingai kritiškai įvertino tai, kad buvo daromi žingsniai už Lietuvos nugaros ir net galėjo būti aukojami mūsų interesai.
„Nes tuomet pasirodė balsų, kad Lietuva turėtų praleisti visus migrantus. Buvo nevyriausybinių iniciatyvų siųsti autobusus migrantams parvežti, kitaip tariant, kad mes būtume įteisinę A. Lukašenkos hibridinio karo priemones prieš Lietuvą (…).
Jau matėme, kas darėsi pietinėje Europoje, tai lygiai tą patį galėjome turėti susikūrę šiaurinėje. O jos intencija buvo tartis, žiūrėti, gal tuos migrantus pasidalinti po Europą. Ir svarbiausia, kad tas buvo daroma be mūsų žinios, už mūsų nugaros ir prieš mūsų interesą“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Įvertino dabartinę Vokietiją
Buvusio Lietuvos diplomatijos vadovo vertinimu, dabartinė Vokietija yra pasikeitusi iš esmės.
„Visų pirma turime pripažinti, kad tai yra didžiulė valstybė, didžiulė ekonomika, kuriai pasikeisti užtrunka kur kas ilgiau negu mažai valstybei. Bet tas vyksta. Šita karta politikų, kurie šiuo metu prisiima atsakomybę už Vokietijos kryptį, tikrai daro sprendimus, kurie nė iš tolo neprimena tos Vokietijos, kuriai vadovavo A. Merkel. Tai yra ir atsakomybės prisiėmimas, ir klaidų pripažinimas , ir kitų stiprių sprendimų paieška“, – kalbėjo G. Landsbergis.