Vilniaus meras Valdas Benkunskas prarado kantrybę stebėdamas, kaip sostinės centre stūksantis nebaigtas statyti „Maskvos namų“ pastatas toliau simbolizuoja teisinį bejėgiškumą. Savaitę pradėjęs griežtu kreipimusi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, miesto vadovas reikalauja ne formalių atsirašinėjimų, o realių atsakymų, kodėl teismo sprendimas dėl griovimo nevykdomas jau daugiau nei trejus metus.

Sostinės mero teigimu, laiko tarpas, per kurį pastatas turėjo būti sulygintas su žeme, yra neadekvačiai ilgas, lyginant su globaliais įvykiais.

„Per 1178 dienas kartais kyla ir pasibaigia dideli karai, pandemijos ar finansų krizės. Tačiau kažkodėl tiek dienų yra per mažai tam, kad viena valstybinė įstaiga ĮVYKDYTŲ teismo sprendimą ir nugriautų VIENĄ pastatą Vilniaus centre“, – piktinasi Valdas Benkunskas.

Penki esminiai klausimai valstybinei įstaigai

Miesto meras nusprendė oficialiai užklausti inspekcijos dėl užsitęsusių procedūrų. Pasak jo, šią savaitę išsiųstas laiškas turėtų priversti atsakingus asmenis įvertinti savo veiksmus ir ieškoti būdų, kaip pagreitinti procesą, užuot slėpusis už biurokratinių terminų.

„Man visas šis procesas kelia labai daug klausimų, tačiau penki iš jų yra patys svarbiausi. Šią savaitę juos surašiau ir išsiunčiau Statybų inspekcijai – pagal nustatytą tvarką jie privalės į juos atsakyti“, – teigia Vilniaus vadovas.

V. Benkunskas siekia išsiaiškinti, ar nebuvo dirbtinai kuriamos kliūtys potencialiems griovimo rangovams, nustatant perteklinius reikalavimus. Jo nuomone, galima į šiuos klausimus pažvelgti per savirefleksijos prizmę ir nuoširdžiai ieškoti sprendimų, kaip judėti į priekį. Meras taip pat domisi, kokie teisės aktų pakeitimai leistų patriotiškai nusiteikusiam verslui padėti valstybei pašalinti šį objektą be varginančių viešųjų pirkimų procedūrų.

Kodėl pastatas negali būti pritaikytas visuomenės reikmėms?

Viešojoje erdvėje vis dar pasigirsta siūlymų ne griauti statinį, o jį rekonstruoti ir panaudoti kitoms miesto reikmėms. Visgi meras pabrėžia, kad teisinė situacija yra kur kas sudėtingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Problema slypi pastato nuosavybės struktūroje, kuri veda tiesiai į agresoriaus sostinę.

„Teisinės analizės parodė, kad nacionalizuoti šio pastato neišperkant jo iš savininkų, o tai reikštų jų sumerktų kruvinų pinigų grąžinimą, neįmanoma“, – paaiškina V. Benkunskas.

Kadangi didžiąją dalį viešosios įstaigos, valdančios pastatą, kontroliuoja dalininkai iš Maskvos, bet kokios derybos ar išpirkimas reikštų tiesioginę finansinę paramą kaimyninės šalies režimui. Miesto vadovo pozicija šiuo klausimu išlieka bekompromisė.

„Akivaizdu, kad neturime galimybės su jais derėtis dėl pastato išpirkimo – Putino režimo neremsime“, – nukerta sostinės meras.

Tikslas – išvengti 2000-osios laukimo dienos

Dabartinė situacija dėl teismo sprendimo vykdymo įvardijama kaip prasta. Meras įsitikinęs, kad tik viešumas ir spaudimas atsakingoms institucijoms gali duoti rezultatų. Jis ragina ieškoti nestandartinių, įprastas ribas peržengiančių sprendimų, kad šis „miesto gėdos“ klausimas pagaliau pajudėtų iš mirties taško.

„Manau, kad tik keldami klausimus, viešai diskutuodami ir siūlydami nestandartinius sprendimus galime tikėtis išjudinti šios miesto gėdos sprendimą – kad netektų sulaukti ir 2000-osios dienos“, – reziumuoja V. Benkunskas.