Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia, kad ilgą laiką aikštė miestiečiams buvo labiau tranzitinė vieta nei tikras traukos centras – čia veikė užkandinė ir kartą per savaitę vykstantis ūkininkų turgus, tačiau priežasčių pasilikti ilgiau beveik nebuvo. Pasak jo, įgyvendinus projektą, erdvė turėtų tapti patogi kasdieniams lankytojams ir kartu išlaikyti turgaus funkciją.
Projektas parengtas po konsultacijų su gyventojais ir prekeiviais. Dar pernai vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse ir viešuose aptarimuose jie išsakė pagrindinius lūkesčius: patogesnį judėjimą pėstiesiems, aiškiau organizuotą prekybą, mažesnį transporto chaosą ir didesnį dėmesį vietos istorijai. Projektuotojai teigia bandę šiuos poreikius suderinti.
Pagal siūlomą viziją palei Aukštaičių gatvę būtų suformuota vientisa pėsčiųjų alėja, sutvarkyti įėjimai į Kūdrų parką, o pati aikštė papildyta naujais želdiniais.
Nusidėvėjusius medinius turgaus paviljonus numatoma pakeisti keliomis stoginėmis–pavėsinėmis, kurias planuojama apželdinti vijokliais. Jos būtų naudojamos ne tik prekybai – modulinių baldų principu sukurti elementai galėtų virsti prekystaliais turgaus dienomis, o kitomis dienomis – suolais ar poilsio vietomis.
Vienas iš išskirtiniausių projekto akcentų – istorinės Vilnios upės atšakos įprasminimas. Kadaise palei dabartinę Kūdrų gatvę tekėjusi vandens vaga būtų pažymėta dirbtinio upelio fragmentu, akmenų kompzicija ir želdiniais, primenančiais buvusį kraštovaizdį.
Numatyti pokyčiai paliestų ir eismo organizavimą.
Kūdrų gatvę siūloma paversti vienpusio eismo gatve, įrengti naują šaligatvį, tačiau išsaugoti parkavimo vietas. Taip pat planuojamas kontroliuojamas privažiavimas maisto furgonams, kad aikštėje nebeliktų chaotiško stovėjimo. Projekte numatyti ir infrastruktūros sprendimai – į šlaitą integruotas viešasis tualetas bei požeminiai atliekų konteineriai.
Didelis dėmesys skiriamas želdiniams. Teritorijoje planuojama pasodinti apie 30 naujų medžių – daugiausia miesto sąlygoms atsparių europinių liepų ir baltųjų gluosnių. Be to, atsirastų apie 500 kvadratinių metrų krūmų masyvų ir dar apie 600 kvadratinių metrų žolinių augalų. Dalį senų, prastos būklės kadagių numatyta pašalinti ir pakeisti naujais želdiniais.
Vis dėlto projektą riboja po aikšte esantys inžineriniai tinklai, todėl sodinimo vietos turi būti derinamos prie jų apsaugos zonų.
Aikštėje taip pat suplanuota vaikų žaidimų zona su nestandartiniais įrenginiais, nuo gatvės atskirta želdiniais ir pailgu suolu. Tokiu būdu siekiama, kad erdvė būtų patraukli ne tik turgaus lankytojams ar praeiviams, bet ir šeimoms.
Gyventojai dar galės prisidėti prie galutinio projekto.
Viešas projektinių pasiūlymų pristatymas numatytas kovo 16 d. vakare Vytauto Didžiojo gimnazijoje Vilniuje. Po susitikimo, įvertinus pastabas, planuojama koreguoti sprendinius ir pradėti statybos leidimo gavimo procedūras.
Savivaldybė tikisi, kad atnaujinta aikštė taps ne tik patogia kasdieniams maršrutams tarp Senamiesčio, Paupio ir Užupio, bet ir savarankišku traukos centru – vieta, kur norisi ne praeiti, o pasilikti.