Savivaldybė viešai pareiškė, kad „kantrybė baigėsi“, o problema esą tęsiasi jau daugiau nei dešimtmetį. Merė neslepia – prašymai ir raginimai gyventojams būti sąmoningiems rezultatų nedavė.

„Man net į galvą neateitų nesurinkti“

Ž. Pinskuvienė pabrėžia pati turinti šunį ir nesuprantanti tokio šeimininkų elgesio.

„Aš pati turiu augintinį. Man niekada į galvą nebuvo kilę su savimi neturėti maišelių ir nesurinkti visus šuniuko reikalus. Tai elementarus supratingumas“, – sako ji.

Anot merės, situacija ypač skaudi miesto tvarkytojams. „Labai gaila žmonių, kurie valo, šienauja žolę ir grįžta, kaip aš sakau, šunų kakučiuose“, – kalba ji.

Ji taip pat akcentuoja ir sveikatos aspektą: „Kiek gi čia ir uždegiminių procesų, bakterijų, visko. Tai nehigieniška ir pavojinga.“

Premijos už pilietiškumą

Kadangi nei viešinimas, nei kontrolė problemos neišsprendė, savivaldybė svarsto naują priemonę – skatinti gyventojų pilietiškumą finansiškai.

„Jeigu mato, kad šuo atliko savo reikalus, o šeimininkas nesurenka – nufilmuoja ir atsiunčia Viešosios tvarkos skyriui. Žmogui bus skiriama piniginė premija. Tam pinigų skirsime nemažai“, – teigia merė.

Jos teigimu, tai gali būti veiksmingesnė priemonė nei vien tik prašymai ar įspėjimai. „Gražiai prašome jau 10 metų. Iš paskos kiekvieno šuniuko nepastatysime specialisto. Kamerų ant kiekvieno kampo nestatysime.“

15 eurų bauda negąsdina

Šiuo metu už nesurinktus šunų ekskrementus gali būti skiriama 15 eurų bauda, tačiau, pasak merės, ji neveiksminga.

„Bauda žmonių negąsdina. Patys savo baudos nusistatyti negalime – neleidžia teisės aktai. Būtų tik mūsų rankose, mes susitvarkytume su tuo“, – sako Ž. Pinskuvienė.

Nors merė pripažįsta, kad tai problema visoje Lietuvoje, Širvintos, anot jos, ieško konkrečių sprendimų jau dabar. Ar premijos už pažeidėjų fiksavimą taps realiu lūžio tašku – parodys artimiausi mėnesiai.

„Sniegas tirpsta ir miestas atsiveria visu savo „grožiu“ – kur statai koją, ten šūdų krūva.“ Toks atviras ir emocingas įrašas pasirodė Širvintų rajono savivaldybės socialiniame tinkle. Vietos valdžia skelbia, kad kantrybė baigėsi – situacija dėl nesurenkamų šunų ekskrementų mieste tapo sistemine ir tęsiasi jau daugiau nei dešimtmetį.

Savivaldybės teigimu, problema kasmet išryškėja pavasarį, kai nutirpus sniegui paaiškėja tikrasis vaizdas. Ypač skaudu, anot jų, matyti krūvas prie darželių, vaikų žaidimų aikštelių, pėsčiųjų takų bei apželdintų teritorijų. Kai kur, kaip teigiama įraše, teritorijos prie ugdymo įstaigų faktiškai virsta „viešaisiais augintinių tualetais“.

Svarsto mokestį visiems šunų šeimininkams

Savivaldybė pranešė sudarysianti darbo grupę situacijai analizuoti ir neatmeta griežtesnių priemonių.

Tarp svarstomų variantų – mokestis visiems šunų šeimininkams, iš kurio būtų finansuojamas darbuotojas, kasdien renkantis mieste paliekamus ekskrementus.

„Visame mieste gausu šiukšliadėžių, sudarytos puikios sąlygos susitvarkyti. Yra viešosios tvarkos taisyklės, yra kameros. Tačiau visų susekti ir sudrausminti neįmanoma“, – teigia savivaldybė.

Kartu atsiprašoma sąžiningų augintinių šeimininkų, kurie renka savo šunų paliktas atliekas ir laikosi taisyklių. Pripažįstama, kad siūlomas mokestis jiems būtų neteisingas, tačiau, anot vietos valdžios, „kitos išeities nebeliko“.

Akcentuojama, kad kalbama ne vien apie estetiką.

Šunų ekskrementai viešose erdvėse kelia ir higienos, ir sveikatos riziką – ypač vaikams. Pavasarį, kai žmonės daugiau laiko praleidžia lauke, situacija tampa itin matoma ir jautri bendruomenei.

Savivaldybė kviečia gyventojus siūlyti realius, įgyvendinamus sprendimus. emocijų komentaruose netrūksta, tačiau valdžia ragina diskutuoti konstruktyviai.

„Jei nieko nekeisime – tuoj mieste nebeturėsime kur kojos pastatyti“, – įspėjama įraše.