„Situacija dėl JAV karinių veiksmų tebelieka komplikuota ir nėra vienareikšmiška. JAV karinė galia yra stipriausia pasaulyje, bet tai nereiškia, kad karas būtinai greitai pasibaigs. Yra nesmagių pavyzdžių, nepageidautinų pabaigų, susijusių, pavyzdžiui, su Afganistanu.
Per 10 metų ten nieko nesugebėjo pasiekti Sovietų Sąjunga. Tiesa, paaukojo ten maždaug 20 kartų mažiau karių negu per 4 metus Ukrainoje. Reikia manyti, kad panaši „sėkmė“ laukia ir ten. Negarbingai teko pasitraukti iš Afganistano ir amerikiečiams. Neturėjo ten sėkmės nei kova su terorizmu, nei demokratijos „importo“ pastangos. Ir mes, lietuviai, pakviesti amerikiečių kartu su NATO sąjungininkais ėmėmės atstatymo darbų Goro provincijoje. Sunku pasakyti, koks dabar likimas tų investicinių projektų, elektrinių. Pastatytoje mergaičių gimnazijoje be jokios abejonės jau šeimininkauja kažkas kiti“, – feisbuke trečiadienį rašė L. Linkevičius.
Jo teigimu, būtų „naivu ir neteisinga anksčiau laiko nurašyti Irano galimybes.
„Taip, jie stipriai apdaužyti. Cituojant prezidentą D. Trumpą, ten nieko neliko. Bet ar tikrai?
Tiesa ta, kad praktiškai sunaikintos oro pajėgos, jūrų pajėgos, nemažai objektų, susijusių su branduoline programa. Karinės operacijos stipriai sumažino dalį Irano raketų pajėgumų, paleidimo sistemų, nors daugelis ginklų, kaip teigiama, vis dar paslėpti požeminiuose objektuose.
Iranas greičiausiai vis dar turi apie 2000 vidutinio nuotolio raketų ir daug trumpojo nuotolio sistemų“, – tęsė ambasadorius.
L. Linkevičius atkreipė dėmesį, kad Iranas turi vieną didžiausių raketų arsenalų Artimuosiuose Rytuose. Ekspertų vertinimu – apie 3 tūkst.
„O tai reiskia, kad Iranas toli gražu neišseks iš karto.
Net jei raketų atsargos sumažės, Iranas vis tiek galės imtis atsakomųjų veiksmų kitais būdais. Gali būti aktyvuotos regioninės sąjungininkų grupuotės, neišnaudotas ir, kaip parodė pastarieji įvykiai, efektyvus dronų arsenalas, galimos taip pat ir kibernetinės operacijos, atakos prieš laivybą, kas mėginama daryti Hormūzo sąsiauryje.
Štai kodėl nemažai analitikų teigia, kad karas gali išplisti regione ir baigtis labai negreitai“, – paaiškino buvęs ministras.
Be to, pasak jo, visuomenės nuomonė pačioje JAV ir juntama baimė dėl galimų pasekmių yra nepalankios D. Trumpo administracijai, o tokios nuotaikos vyrauja ne tik tarp opozicijos.
„Tas karas labai daug kam nepatinka pačiame MAGA judėjime. Nelabai aišku, kokie administracijos tikslai režimo atžvilgiu. Sakoma, kad tai nėra prioritetas, tik „pageidautinas rezultatas“. Bet vien bombardavimais iš oro režimas nebus sunaikintas. O nauji ajatolos gali būti net aršesni. Užuominos apie galimą sausumos operaciją taip pat neprideda entuziazmo. Pasigirsta svarstymai apginkluoti ir suteikti žvalgybinę paramą kurdų grupuotėms, kad jos išjudintų režimo pamatus“, – tęsė L. Linkevičius.
Bet visa tai, kaip konstatavo jis, gali dar labiau išplėsti konfliktą regione.
„Kurdai veikia ne tik Irane, bet ypač ties Irako, Turkijos sienomis, tose valstybėse. Ypač turkams kurdų apginklavimas būtų priimtas labai jautriai.
Visi tie samprotavimai tikrai nereiškia, kad operacija būtinai nepavyks. Bet kartu ir nereiškia, kad garantuota greita sėkmė. Karinė ir politinė rizika D. Trumpo administracijai išlieka didelė. Visuotinio pritarimo kariniams veiksmams nėra šalies viduje, nėra ir pasaulyje – net tarp daugumos NATO sąjungininkų. Taip, Iranui atsivėrė „galimybių langas“ keistis, bet ar tuo pavyks pasinaudoti, dar anksti pasakyti. Bent kol kas šalyje tvyro chaosas. Niekas nenorėtų, kad jis išplistų visame regione“, – pridūrė ambasadorius.