Buvęs krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza „LTG Forume“ apie gynybą ir karinį mobilumą priminė, kad prieš dešimtmetį daugiausia buvo kalbama apie kibernetines atakas prieš kritinę infrastruktūrą, o dabar – realiai susiduriama su hibridinėmis atakomis.
„Susidūrėme su naujo pobūdžio grėsme – laivais, inkarais atsitiktinai numestais ir pažeistais infrastruktūros objektais. Kai kalbame apie geležinkelius, visada prisimename Vokietiją, kai buvo nupjauti jų signalizacijos kabeliai, Lenkija porą metų susidūrė su daugybe išpuolių prieš infrastruktūrą. Taigi tai nėra kažkas, kas vyksta tik vienoje šalyje. Kai kalbame apie pramoninius parkus, turėtume prisiminti Jungtinę Karalystę. Ten kilo gaisras didžiuliame pramoniniame objekte, kuriame buvo sandėliuojama Ukrainos pagalba. Kitas gaisras įvyko čia, Vilniuje, šalia oro uosto, „Ikea“ parduotuvėje. Po metų policija išsiaiškino, kad tai aštuoniolikmetis ukrainiečių teroristas, kuriam nurodymus davė Rusijos GRU – specialioji žvalgybos tarnyba.
Kitos atakos. DHL siuntinių bombos. Jie dėdavo bombas į siuntinių vidų, kai skrisdavo lėktuvai. Lėktuvas skrido iš Lietuvos į Vokietiją, kai siuntose rado tų bombų. Arba karinės bazės žvalgyba. Vokiečiai, lietuviai, mes kasdien matome skraidančius dronus šalia mūsų karinių bazių. Jie eksperimentuoja ir tiria“, – sako E. Kerza.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis teigia, kad tai nėra tik Rytinio flango fenomenas, bet ir visos Europos problema.
„Turime kovoti su šiomis naujomis grėsmėmis ir Europos žemyne. Ką galėtume padaryti? Tiesą sakant, kai kalbame apie strateginę infrastruktūrą, niekas taip smarkiai nepasikeitė. Kritinė strateginė infrastruktūra – tai viskas, kas yra būtina visuomenės, valstybės funkcionavimui. Jei sutriktų, pavyzdžiui, gyvybiškai svarbios elektros linijos, tada galėtume nutraukti elektros energijos tiekimą. Tie patys klausimai susiję su suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo sunaikinimu, telekomunikacijomis, kai nutrauktas internetas…
Lietuvoje kritinė strateginė infrastruktūra yra aiškiai aprašyta mūsų įstatyme ir mes žinome visus objektus, kurie turėtų būti saugomi. Ir jie yra saugomi, bet pastaraisiais metais mes įdėjome papildomų pastangų, kad padidintume fizinę apsaugą“, – sako prezidento patarėjas.
Jo teigimu, Lietuvoje fiziškai speciali tarnyba saugo 11 gynybiškai svarbių kritinės infrastruktūros objektų. Verslas, pasak D. Matulionio, taip pat turi investuoti į strateginės infrastruktūros apsaugą.
„Retkarčiais susiduriame su tokio pobūdžio išpuoliais, todėl turime daryti viską, kas įmanoma. Reikia susitelkti ne tik nacionaliniu lygmeniu, bet ir pasiųsti aiškią žinią Europos Sąjungai ir NATO, kad tai turi būti vienas iš ateities tikslų, kaip apsaugoti visus šiuos objektus ir padidinti atsparumą“, – sako jis.
Kokios bus ateities hibridinės atakos?
Hibridines atakas reikėtų vertinti ne pavieniui, bet kaip bendrą sistemingą operaciją, sako Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centro (Hybrid CoE) tinklo direktorius Jukka Savolainenas.
„Man atrodo, kad, pavyzdžiui, inkaro nupjovimas, čia esantys balionai yra sistemingos operacijos dalis. Kai priešininkas išbando tam tikrą metodą, o paskui stebi mūsų reakciją. Pavyzdžiui, inkarų sekimo atveju, aiškiai matyti, kad metodas veikia ir kad mūsų reakcija yra nulinė. O dėl balionų Lietuvoje norėčiau pasakyti, kad tai irgi gali būti kažkas tokio, kad mes esame priversti priprasti prie baliono danguje. Kitą kartą jis gali kelti palydovinės navigacijos trikdžius ir turės didžiulį poveikio plotą, jei bus keli balionai. O jei jie buvo paleisti ES teritorijoje, mes vėlgi nepriskirsime to jokiai valstybei. Todėl manau, kad turėtume į tai žiūrėti labai rimtai“, – aiškina jis.
Pasak eksperto, priešiškos jėgos ruošiasi didelio poveikio hibridinei operacijai.
„Tai reiškia, kad ne vienas, o 10 ar 30 laivų ištraukia inkarus, ir Europos ryšių linijos nutraukiamos. Energetikos linijos Šiaurės jūroje yra gana smarkiai pažeistos. Be to, galima nukreipti tam tikrą sabotažą. Pasitelkus specialiąsias pajėgas galima padaryti viską. Pavyzdžiui, sabotuoti elektros tinklus, kai kuriuos sprogdinimus. Kadangi dabar mes parodėme, jog paprastai negalėtume niekam priskirti šių dalykų, manau, kad taip kviečiame šiuos baisius dalykus įvykti.
Neturėtume savęs laikyti net atskiromis šalimis ir tautomis, nes manau, kad didelio poveikio operacija, kai ji įvyks, ateis tokiu momentu, kai Europa kaip tik ruošis priimti svarbų politinį sprendimą. Tada kažkas įjungia jungiklius mūsų sistemose ir mūsų politinė sistema negali priimti sprendimų, o piliečiai labai pyksta ant savo valdžios“, – sako J. Savolainenas.
Jis sako, kad dabar nutrauktų kabelių bylos perduodamos tirti civilinei policijai ir tai užtrunka pusmetį, o po to vietiniame šalies teisme ją nagrinėjantis teisėjas nieko nesupranta apie tarptautinę saugumo politiką.
„Mums reikia sukurti tam tikrą sistemą, kurios, atrodo, kol kas neturime“, – konstatuoja ekspertas.
Geležinkeliai – labai pažeidžiami
Reikia nepamiršti ir kibernetinių grėsmių, sako ES Jungtinio tinklo sekretoriato, kuris reaguoja į su geležinkeliais susijusius incidentus, koordinatorius Andreasas Schirmeris.
„Šiuolaikiniai geležinkeliai naudoja IT sistemas, dirbtinį intelektą, duomenų bazes, duomenis, debesijos metodus ir panašiai. Visos šios sistemos yra labai pažeidžiamos dėl sabotažo atakų. Norėčiau paminėti ir kitas grėsmes – tai fizinė infrastruktūra. Europos Sąjungoje turime 10 tūkstančių kilometrų, kurie yra gana lengvai prieinami visiems. Tai, žinoma, taip pat pažeidžiama priešams, kurie nori sabotuoti arba nori pakenkti sistemai ir sutrikdyti jos veikimą“, – sako jis.
Pasak A. Schirmerio, grėsmė kyla ir dėl daugybės žmonių, kurie dirba su geležinkeliais.
„Priešai gali prie jų prieiti, gali jais manipuliuoti, šantažuoti, kad gautų norimą informaciją arba priverstų juos daryti tai, ko jie nori. Tai yra pagrindinės grėsmės, kurių turime nepamiršti. Tačiau niekada negalime pasiekti 100 proc. apsaugos. Pasitaikys žalos, išpuolių, sabotažo. Taigi turime būti tam pasirengę. Mums reikia greitojo remonto pajėgų, kurios gali labai greitai reaguoti ir pašalinti žalą“, – teigia specialistas.
Jo teigimu, dabar galvojama apie ES mastu suderintą, patikimą atsarginę sistemą, kuri pakeistų kontrolės ir valdymo signalizacijos sistemas, nes jos yra labai sudėtingos bei labai pažeidžiamos.
„Deutsche Bahn“ atsparumo skyriaus vadovas Patrickas Theueris pasidalijo Vokietijos patirtimi, kai buvo užpulta jų geležinkelių infrastruktūra ir atjungti kabeliai.
„Nuo 2022-ųjų, kai buvo įvykdytos kabelių atakos, atsirado hibridinės grėsmės, sabotažas. Tai yra iššūkis. Negalima visko apsaugoti. Negalima apsaugoti 33 tūkst. kilometrų geležinkelio bėgių, negalite apsaugoti 5,7 tūkst. traukinių stočių. Tai neįmanoma. Taigi reikia nustatyti prioritetus“, – sako jis.
P. Theueris kaip svarbiausią užduotį įvardija atsparumą.
„Turime būti atsparūs nuo pažeidžiamumo, kurdami savo sistemas taip, kad kitas nutrauktas kabelis nepaveiktų šiaurinės Vokietijos dalies kalbant apie traukinių eismą. Kad paveiktų tik 10 kilometrų dienos pabaigoje. Tai viena iš pamokų, kurią išmokome. Todėl, kai atliekame rekonstrukcijos darbus, kai architektūriškai mąstome apie organizacijos procesus ir mūsų infrastruktūrą, stengiamės galvoti apie atsparumą. Stengiamės, kad sistema būtų atsparesnė“, – pasakoja P. Theueris.