Politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga. Asmeninio archyvo nuotrauka
Vokietijos karinės oro pajėgos sekmadienio rytą išsiuntė du naikintuvus „Eurofighter“ sekti Rusijos karinį lėktuvą „Il-20M“, kuris įskrido į neutralią oro erdvę virš Baltijos jūros. Trys Rusijos naikintuvai „MiG-31“ penktadienį pažeidė Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos ir ten išbuvo 12 minučių.
Jungtinė Karalystė, Kanada ir Australija pripažino Palestinos valstybę. Jungtinių Tautų (JT) tyrėjai antradienį pareiškė, kad nuo 2023-iųjų spalio Izraelis Gazoje vykdo genocidą turėdamas tikslą teritorijoje sunaikinti palestiniečius.
Šiuos ir kitus svarbiausius pastarųjų dienų užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas SAULIUS SPURGA.
Vokietijos karinės oro pajėgos sekmadienio rytą išsiuntė du naikintuvus „Eurofighter“ sekti Rusijos karinį lėktuvą „Il-20M“, kuris įskrido į neutralią oro erdvę virš Baltijos jūros. Trys Rusijos naikintuvai „MiG-31“ penktadienį pažeidė Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos ir ten išbuvo dvylika minučių. Lenkijos pasienio tarnyba penktadienį pranešė, kad du Rusijos naikintuvai pažeidė naftos ir dujų žvalgymo platformos „Petrobaltic“ Baltijos jūroje saugumo zoną, atlikdami žemą skrydį virš platformos. Kaip vertinate šiuos pasikartojančius NATO šalių oro erdvės pažeidimus?
Tokie pažeidimai vyksta vis dažniau. Prisimename, kad buvo ir masinis dronų įskridimas į Lenkiją. Anksčiau tokių incidentų taip pat pasitaikydavo, bet dabar jie dar dažnesni. NATO valstybių prašymu aktyvinamas ketvirtasis NATO sutarties straipsnis, pagal kurį vyks konsultacijos. Žinoma, tai rimtas įspėjimas, signalas, rodantis, kad Rusija testuoja NATO šalis. Ji tikisi, kad kol kas nebus rimtų pasekmių, tačiau stebi, kaip reaguojama. Yra ir kitas tikslas – patikrinti NATO šalių vienybę ir ją suskaldyti, nes NATO pirmiausia dėl JAV pozicijos kaitos ir kai kurių kitų valstybių dvejonių nėra visiškai vieninga. Todėl Rusija tikisi, kad šie prieštaravimai išryškės labiau.
Matome, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas nepareiškia aiškios pozicijos dėl šių pažeidimų. Galima sakyti, kad Rusija pasiekia dalinę pergalę, tačiau žaidimas dar nepralaimėtas. Tokius įvykius ir provokacijas galime panaudoti vertingiems tikslams – didindami budrumą, investuodami į saugumą ir imdamiesi priemonių, kad tokie dalykai nesikartotų.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Estijos premjeras Kristenas Michalas pranešė, kad nusprendė paprašyti NATO konsultacijų pagal 4-ąjį straipsnį dėl nepriimtino pažeidimo. 4-asis NATO straipsnis buvo aktyvintas ir po į Lenkiją įskridusių Rusijos dronų. Kokios tarptautinės bendruomenės ir NATO reakcijos į šiuos oro erdvės pažeidimus tikimasi?
Visiškai aišku, kad reikia imtis visų įmanomų priemonių, duoti atsaką, parodyti jėgą. Manau, Europa tai jau suprato. Žinoma, klausimai sudėtingi – mes žinome, kad daug kainuoja sukurti dronų gynybą, o oro erdvės apsauga taip pat nėra paprastas dalykas. Tai sudėtingi kariniai klausimai, ir absoliuti dauguma Europos valstybių tai supranta. Tokia padėtis negali tęstis, bet suderintos šalių reakcijos reikės palaukti.
Jungtinė Karalystė, Kanada ir Australija pripažino Palestinos valstybę. Jungtinių Tautų tyrėjai antradienį pareiškė, kad nuo 2023-iųjų spalio Izraelis Gazoje vykdo genocidą turėdamas tikslą teritorijoje sunaikinti palestiniečius. Izraelio kariuomenė penktadienį įspėjo, kad Gazos mieste bus panaudota precedento neturinti jėga, ir paragino gyventojus bėgti į pietus, taip pat paskelbė, kad uždaromas prieš 48 valandas atvertas laikinas evakuacijos kelias. Kokią reikšmę turi Palestinos pripažinimas ir kaip vertinate dabartinę būklę Gazoje?
Atrodo, kad žadėtas puolimas Gazoje jau prasidėjo. Bet net ir be jo padėtis yra dramatiška. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo metiniame pranešime pabrėžė, kad siaubingi kasdien vykstantys Gazoje įvykiai turi liautis.
Aišku, kiekvienas blaiviai mąstantis žmogus negali sutikti su tuo, kas įvyko spalio 7 dieną, taip pat su tuo, kad „Hamas“ vis dar laiko įkaitus. Tai nesuvokiami dalykai. Tačiau ir puolimas turi savo aspektų.
Šiuo metu vyksta daug procesų: Europos Sąjunga tvirtina sankcijas, skiria muitus Izraelio prekėms, sankcionuoja kraštutinių pažiūrų ministrus, imasi diplomatinių priemonių. Europos šalys pripažįsta Palestinos valstybę – Jungtinė Karalystė tai jau padarė, artimiausiu metu tai paskelbs Prancūzija, Belgija ir kitos. Praktinės reikšmės tai neturi, bet yra aiškus politinis signalas Izraeliui.
Padėtis – labai sudėtinga ir dramatiška. Reikia atkreipti dėmesį ir į JAV poziciją: JT Saugumo Taryboje pastarąjį kartą balsuojant iš 14 narių vienintelė JAV vetavo rezoliuciją, kuria buvo raginama skubiai paskelbti paliaubas.
Gaza, Gazos Ruožas, 2025 m. gegužės 30 d. EPA-ELTA nuotrauka
Gazos Ruožas, 2025 m. rugpjūčio 1 d. EPA-ELTA nuotrauka
Pranzūcijos prezidentas Emmanuelis Macronas naujuoju Prancūzijos ministru pirmininku paskyrė savo sąjungininką, gynybos ministrą Sebastieną Lecornu. Jis pakeitė vos devynis mėnesius dirbusį Francois Bayrou, kuris pralaimėjo balsavimą parlamente dėl pasitikėjimo jo vyriausybe, todėl buvo priverstas atsistatydinti. Paskyrus naująjį ministrą pirmininką kilo prostestų banga. Kaip vertinate padėtį Prancūzijoje?
Problemos Prancūzijoje – stiprios, krizė – nemenka. Prancūzijos radikaliosios dešinės partija „Nacionalinis sambūris“ pastaruosiuose rinkimuose gavo daug balsų, todėl Macronui sunku suformuoti sau palankią koaliciją. Parlamentas susiskaldęs: daugiausia balsų turi kairieji, paskui – Macrono centristai, tada dešinieji ir radikalūs dešinieji. Dėl to suformuoti daugumą labai sunku.
Rimtesnė problema – didžiulis biudžeto deficitas, dvigubai viršijantis ES normas. Reikia sutaupyti bent keturiasdešimt keturis milijardus eurų. Buvęs premjeras François Bayrou kartu su Macronu manė, kad reformos neišvengiamos, bet profsąjungos su tuo nesutinka. Kairieji reikalauja didesnių mokesčių turtingiesiems, tačiau tai nepriimtina dešiniesiems.
Tad Sebastienui Lecornu tenka laviruoti – jis, tikėtina, net nesitiki suformuoti stabilios daugumos, bet sieks gauti paramą mažumos vyriausybei atskirais klausimais.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Karolinos Gudžiūnienės / ELTA nuotrauka
Jungtinių Valstijų prezidentas įspėja, kad jį kritikuojantys televizijos kanalai gali netekti federalinių transliacijos licencijų. Apie tokią galimybę užsiminė ir Trumpo paskirtas licencijas išduodančios komisijos pirmininkas. Jo įspėjimas galėjo paskatinti kanalo ABC sprendimą stabdyti komiko Jimmy Kimmelo šou: šis pokštavo, neva Trumpo sąjungininką Charlie Kirką nužudė Trumpo rėmėjas. Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama apkaltino prezidento Trumpo administraciją darant spaudimą žiniasklaidai ir taip ribojant žodžio laisvę. Ar galima įžvelgti, kad JAV vis sunkiau išsaugoti žodžio laisvę?
Tai akivaizdi problema, į kurią dėmesį atkreipia daugelis apžvalgininkų. Trumpas pasidžiaugė šou sustabdymu jau po to, kai tai įvyko. Federalinės ryšių komisijos vadovas Brendanas Carras užsiminė apie galimus veiksmus uždaryti laidą, o televizijos kompanija, turinti interesų sustabdyti šou, šį signalą išgirdo.
Problema stipri. Politikoje taip dažnai pasitaiko: kritikuoji oponentus, bet atėjęs į valdžią darai tą patį. Žvelgiant plačiau, konservatyvūs dešinieji ir Trumpo šalininkai kritikavo kairiuosius dėl atšaukimo kultūros, bet dabar patys imasi panašių veiksmų.
Diskutuojama, ką reiškia JAV konstitucijos pirmoji pataisa, kuri garantuoja žodžio laisvę – ar ji galioja tik vyriausybės veiksmams, ar ir plačiojoje visuomenėje? Intelektualai sako, kad žodžio laisvė turi būti gerbiama visur.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotrauka
Ilgą laiką JAV pasižymėjo išskirtine žodžio laisve, tai, kas Europoje laikoma neapykantos kalba, Amerikoje dažnai toleruojama. Tačiau politinė padėtis pasikeitė – Trumpo administracija rodo, kad žodžio laisvei kyla sunkumų.
Generalinė prokurorė Pam Bondi netgi pareiškė, kad už neapykantos kalbą reikėtų taikyti sankcijas, nors anksčiau buvo prieš tokį ribojimą. Pats prezidentas viešai komentuoja šou uždarymus. Panaši padėtis buvo ir su komiko Stepheno Colberto satyrine laida. Oficialiai CBS pranešė, kad ji bus uždaryta dėl finansinių priežasčių, bet daugelis įtaria ir politinius motyvus.
Žodžio laisvės padėtis JAV dramatiškai keičiasi. Ironiška, kad Jamesas D. Vance’as Europos lyderiams pamokslavo apie žodžio laisvę, nors jo šalyje ji ribojama.
Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!
Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!
Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:
Kiti šios Rubrikos straipsniai: