Streso kelias nuo smegenų iki skrandžio
Kaip aiškina A. Adomaitytė, moksliniai tyrimai rodo, kad daug informacijos iš žarnyno per nervų sistemą keliauja tiesiai į smegenis ir atvirkščiai. Būtent dėl šios priežasties emocinė žmogaus savijauta gali paveikti ir virškinamojo trakto būklę. Todėl, pasak psichologės, psichoterapeutės, „nuolat jaučiamas stresas sukelia rėmenį, nevirškinimo pojūtį, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, vidurių užkietėjimą, pilvo skausmus, atsiranda erozijos, opos.“ Kai tokia būklė tęsiasi, gali išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas, gastroezofaginio refliukso liga, gastritas, opaligė ar funkcinė dispepsija.
„Taip pat esama ligų, kurių stresas tiesiogiai nesukelia, bet gali išprovokuoti paūmėjimus, pavyzdžiui, uždegimines žarnyno ligas“, – priduria ji.
Streso metu, aiškina pašnekovė, žmogaus organizme išsiskiria hormonai ir neurotransmiteriai, kurie neigiamai veikia žarnyno motoriką. Taip pat nervinė įtampa veikia žarnyno mikrobiotą ir gali sutrikdyti jos balansą, dėl ko pasireiškia virškinamojo trakto diskomfortas.
„Stresas priverčia aktyvuotis visas raumenų grupes, mes viską imame daryti greičiau – valgydami mažiau kramtome ir dažniausiai „suryjame“ maistą su visomis blogomis emocijomis bei papildomu oru, o tai sukelia rėmenį, raugėjimą, paūmina gastroezofaginio refliukso ligą“, – teigia specialistė.
Tad, pasak pašnekovės, organizmo kova su stresu pablogina ne tik psichinę, bet ir fizinę žmogaus sveikatą, o pirmiausia nukenčia virškinimo sistema.
„Ir visai nesvarbu, patyrėte ilgalaikį ar trumpalaikį stresą, visi virškinimo organai į jį reaguoja. Sutrikus virškinimo organų veiklai gali ne tik kilti jų uždegimas, bet ir sumažėti organizmo atsparumas bet kokioms infekcijoms. Tad nervinė įtampa, nuolatinis stresas yra priskiriama prie rizikos faktorių, galinčių daryti įtaką sveikatos sutrikimams. Ypač tampriai mūsų smegenys susijusios su virškinimo sistema“, – aiškina A. Adomaitytė.
Svarbi gyvenimo būdo korekcija
Susidūrus su streso keliamomis virškinamojo trakto problemomis, rekomenduojamas kompleksinis gydymas. Daugelis kenčiančių nuo pasikartojančių virškinimo problemų pirmiausia problemą sprendžia medikamentais. Specialistė atkreipia dėmesį, kad visgi ilgalaikio pagerėjimo tai tikrai neduoda.
„Kai simptomai kartojasi ir yra stipriai išreikšti, taikomas medikamentinis gydymas, tačiau labai svarbu ne tik greitas sprendimas medikamentais, bet ir spręsti pagrindinę problemą – kas kelia stresą. Geriausiai padėtų gyvenimo būdo pokyčiai – teisinga mityba, atsisakymas žalingų įpročių ir laikymasis dienos režimo, stebėjimas, kas kelia įtampą ir atsipalaidavimo metodų taikymas. Svarbu rytą pradėti ne nuo kavos ant tuščio skrandžio, o vandens stiklinės ir nepersivalgyti prieš miegą. Tai ne tik blogina miego kokybę, bet ir provokuoja refliukso simptomus“, – aiškina ji.
Viena iš dažnai daromų klaidų – nuolatinės įtampos mažinimas pasitelkiant žalingus įpročius. Tai, pasak specialistės, tik pagilina problemą.
„Dažnai įtampai mažinti naudojame lengvai pasiekiamus ir žalingus įpročius, tokius kaip alkoholis, raminamieji, ar persivalgymas, tai tik pablogina situaciją. Jie ilgainiui sukelia priklausomybę ir net didesnes problemas nei tos, nuo kurių gelbėjomės“, – pabrėžia psichologė, psichoterapeutė.
Atsipalaidavimas – kelias į vidinę ramybę ir pilvo sveikatą
A. Adomaitytė akcentuoja, kad nuraminti vidinę įtampą gali padėti įvairios atsipalaidavimo technikos, būdai.
„Relaksacija labai veiksmingas metodas, tai – fizinės ir/arba psichinės įtampos mažinimas. Įvairios relaksacijos pratybos gali padėti sukelti natūralią atsipalaidavimo reakciją, nutraukti neigiamų, nerimastingų minčių vis palaikomą užburtą ratą. Paprastai relaksacija vadinamas psichologinio ir fiziologinio aktyvumo sumažėjimas esant budrios būsenos. Žmogus pasiekia panašų atsipalaidavimo lygį kaip ir miegodamas, tačiau išlieka budrus. Relaksacija – valingas ar nevalingas fizinės ir psichologinės įtampos mažinimas ir kelias į vidinę ramybę“, – pasakoja ji.
Tai gali būti meditacija, muzikos, meno, šokio, judesio ir kitos terapijos, biblioterapija, taip pat fizinio, protinio, kūrybinio darbo terapija. Žinoma, tinka ir bet kokia kita mėgiama veikla, kuri padeda atsipalaiduoti.
„Pavyzdžiui, ilgi pasivaikščiojimai su augintiniu, gėlių sodinimas, pyragų kepimas, meistravimas ir visos kitos veiklos, kurios mums gali padėti. Atsipalaidavimo technikos ypač padeda sumažinti kūno raumenų ir nervų įtampą, gerina fizinę ir psichologinę savijautą, todėl labai padeda skrandžio sveikatai“, – vardija ji.
Tačiau kodėl įvairūs atsipalaidavimo metodai tinka įveikiant įtampą ir besikaupiantį stresą?
„Atsipalaidavimo metu organizmas ilsisi: širdis plaka retai, kvėpavimas lėtėja, raumenys atsipalaiduoja. Ši būsena yra priešinga streso būsenai: pastarosios metu organizmas yra aktyvus. Nuolat praktikuojant (1–2 kartus per parą) mažėja bendras imlumas stresui, žmogus jaučia mažiau nerimo. Ilgai praktikuojantis žmogus jaučiasi galintis labiau kontroliuoti savo gyvenimą, atsiranda pozityvesnis savęs vertinimas“, – relaksacijų naudą vardija pašnekovė.
Pašnekovė aiškina, kad relaksacija gali padėti nusiraminti po didelio nerimo ir streso, sumažina emocinę įtampą, nerimą, jaudinimąsi, gerina susitelkimą į problemos nagrinėjimą, miego kokybę ir padeda greitai užmigti, lengvai pabusti, kai reikia. Be to, tai yra trumpas poilsis, kuris pašalina nedidelį nuovargį bei padidina darbingumą.
„Taip pat padeda susikaupti, susikoncentruoti ir tuo pačiu daugiau nuveikti įvairiose gyvenimo situacijose, lengviau pasiekti tikslą. Padeda geriau suprasti save: pažinti savo gerąsias ir blogąsias puses ir tuo pačiu suvokti savo galimybes bei tobulėti“, – vardija ji.
Fizinė veikla ir kvėpavimo pratimai – papildanti nauda
Specialistė siūlo nepamiršti ir fizinių pratimų. Pasak jos, fizinė veikla „degina streso hormoną adrenaliną, didina skausmo slenkstį, tinka mažinti nuolatinį ir lėtinį stresą.“
„Mūsų smegenys, nors ir apima ne daugiau 2 proc. visos kūno masės, sugeria 18 proc. organizmo gaunamo deguonies. Todėl ilgi pasivaikščiojimai parke arba miške gyvybiškai svarbūs, ypač tiems, kurie priversti daug ir nuolat įtempti smegenis darbui. Taip pat ir tiems, kurie patiria psichologinį stresą. Jei nesinori vaikščioti vienam – įsigykite keturkojį draugą“, – šypteli ji.
Didelę naudą kovai su stresu turi ir kvėpavimo pratimai. Jie, pasak A. Adomaitytės, gali būti atliekami kiekvieną dieną tiek namuose, tiek darbe: „Įkvepiant įtempti pilvo raumenis ir išlaikyti įtempimą kiek pavyksta, iškvėpti staigiai ir stipriai. Daroma ne mažiau 10 kartų arba tol, kol nebelieka varginančių minčių. Įkvepiant [reikėtų] skaičiuoti iki 4, sulaikyti įkvėpimą skaičiuojant iki 4, iškvėpti skaičiuojant iki 4, sulaikyti įkvėpimą iki 4. Ir kartoti tiek, kiek reikia, kad nurimtumėte.“
Taip pat egzistuoja ir ilgiau trunkančios technikos, kurios gali padėti nurimti. Čia pašnekovė siūlo autogeninę įtampos atpalaidavimo ir progresyvią raumenų įtampos bei atpalaidavimo relaksacijas.
„Ir kai pabandote bent vieną ar kelis metodus ir nepavyksta sustabdyti nerimą keliančių minčių, verta kreiptis specializuotos pagalbos į psichikos sveikatos specialistus. Psichoterapijoje išmokstama valdyti stresines situacijas, mažinti įtampą“, – pabrėžia ji.