Žvėrys priprato vaikščioti keliu
Į „Delfi“ redakciją kreipėsi susirūpinę Šunskų miesto ir aplinkinių kaimų gyventojai. Anot jų, prie pat valstybinio kelio iškilusi laukinių žvėrių šėrykla į didelį pavojų pastatė tiek vairuotojus, tiek laukinius gyvūnus.
„Mes suprantame, kad žvėrims reikia pagalbos, nes labai sunki žiema buvo, labai daug sniego, ledo, šalčio. Bet yra ir blogoji pusė šio reikalo“, – kalba susirūpinęs vietinis gyventojas.
Jis nurodo, kad visą žiemą žvėrių šėrimas vyko praktiškai prie pat valstybinio kelio nr. 2607 Marijampolė – Šunskai – Tursučiai. Tokiu būdu kanopiniai žvėrys buvo pripratinti migruoti tarp laukų ir Šunskų miško, kirsdami kelią nr. 2607.
„Šėryklos ir bokšteliai įrengti atvirose vietose, kad viskas būtų labai patogu medžioti, bet šis medžiotojų patogumas žymiai padidino žvėrių judėjimą per kelią. Nors sniegas nutirpo, šaltis pasibaigė, bet žvėrių judėjimas nesumažėjo, nes jie priprato tose vietose gauti maisto. Dėl to yra labai nemažai žmonių su apgadintais automobiliais, nes nepavyksta išvengti susidūrimų su žvėrimis. Bandant išvengti susidūrimo, tenka nuslysti į griovį. Gerai, jeigu automobilis yra draustas KASKO, tai apgadinimai bus atlyginti, bet ne visi gali tai sau leisti“, – sako vyras.
Kartais šėryklų vietas tenka koreguoti
Kaip teigia Sūduvos medžiotojų sąjungos atstovas Ramūnas Mažėtis, šėryklos įprastai įrengiamos tam, kad žvėrims būtų suteiktas papildomas maitinimas, arba siekiant juos atitraukti nuo ypatingų taškų, kur žvėrys galėtų daryti žalą žemės ūkio pasėliams ar miškui. Dažniausiai šėryklos statomos vadinamuoju „baltojo bado“ metu, kai žiemą jiems tampa sunkiau susirasti maisto patiems. Šėryklose žvėris medžioti draudžiama.
Jis pastebi, kad kartais šėryklos painiojamos su viliojimo vietomis, kurių paskirtis yra kita. Viliojimo vietos įrengiamos medžioklei viliojimo būdu, kai siekiama sumažinti tam tikrų žvėrių populiaciją ar užkirsti kelią jų daromai žalai. Juose pašarų kiekis būna apribotas, kad žvėrys tik retkarčiais užsuktų pažiūrėti ir medžiotojui juos būtų lengviau sumedžioti.
Anot jo, šėryklų vietas įprastai pasirenka medžiotojų būreliai, tačiau tam, kad jos atsirastų, reikalingas žemės savininko ar valdytojo sutikimas.
„Žvėrių šėrykla yra biotechninė priemonė, skirta pagerinti gyvūno gyvenimo sąlygas, ir medžiotojų būreliai gali pasirinkti vietas, kur norėtų jas įsirengti. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę, pirmiausia jie turi susiderinti su žemės savininku ar valdytoju dėl galimybės įrengti šėryklas“, – sako R. Mažėtis.
Sūduvos medžiotojų sąjungos atstovas pastebi, kad kartais numatytos šėryklų vietos būna koreguojamos.
„Būna atvejų, kai parenkamos vietos koreguojamos. Būna, pasikeičia ūkininkavimo būdas miške ar žemės ūkyje, dėl ko šėryklų buvimo vieta gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Tokiu atveju jos būna perkeliamos“, – teigia jis.
Pakeista šėryklos vieta nepadės išvengti migracijos
Pasak R. Mažėčio, šėryklų vietos gali turėti įtakos gyvūnų migracijai – ypač šaltuoju metų laiku.
„Šiltuoju periodu, kai gyvūnai gali rasti maisto natūraliai, į tokias vietas vietas jie užsuka žymiai rečiau. Retkarčiais, iš įpratimo, vis tiek užsuka pažiūrėti, kaip į parduotuvę, gal jau atvežė kažko. Tai gali kažkiek padidinti migraciją. Bet šiuo atveju, kelio palei Šunskus teritorijoje yra tarpmiškis. Tarp tų miškelių vyksta natūrali migracija. Net jei ten nebūtų tos šėryklos, gyvūnai vis tiek migruotų. Perkėlus šėryklą, migracija gal šiek tiek ir pasikeistų, bet tikrai neišnyktų“, – teigia R. Mažėtis.
Kelių aptvėrimai – viena iš veiksmingiausių priemonių, kuri padidina vairuotojų saugumą dėl žvėrių migracijos. Ypač plačiai ši priemonė pritaikyta magistraliniuose keliuose. Tačiau R. Mažėtis pastebi, kad didesnis šios priemonės įgyvendinimas, nors ir padėtų žmonėms, žvėrims būtų kenksmingesnis.
„Kai kelias aptveriamas, pastebime, kad žvėrys iš pradžių dar bando eiti ten, kur aptverta, bet paskui susiranda kitus kelius. Žmogui tai yra gera saugumo priemonė, bet gyvajai gamtai būtų padaryta žala, nes apribojamas žvėrių judėjimas jiems įprastais maršrutais. Šėryklų įrengimas gali būti būdas atitraukti juos nuo kelių, bet natūralios žvėrių migracijos 100 proc. niekada neišvengsime. Jų judėjimas vis tiek priklausys nuo sezoniškumo ir to, koks maistas tuo metu jiems bus geriausiai prieinamas – ar tai medeliai miške, ar kukurūzai laukuose“, – teigia R. Mažėtis.
Įvertins šėryklos įtaką eismo saugumui
Į Šunskų miesto ir aplinkinių kaimų gyventojų susirūpinimą sureagavo ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša.
„Gavę jūsų paklausimą ir įvertinę jame pateiktas aplinkybes, informuojame, kad kreipimasis tą pačią dieną buvo persiųstas pagal veiklos teritoriją ir atsakomybės sritį Sūduvos medžiotojų sąjungai. Mūsų nuomone, svarbu įvertinti realią situaciją vietoje ir nustatyti, ar ji atitinka pateiktą informaciją“, – teigia L. Daukša.