Popiežius Leonas XIV bendrojoje audiencijoje Šv. Petro aikštėje Vatikane 2025 m. spalio 1 d. AFP-ELTA nuotrauka
Skelbiame antrąją ištrauką iš popiežiaus Leono XIV interviu portalo „Crux“ bendradarbei Elise Ann Allen 2025 m. liepos 30 d. Visas pokalbis publikuojamas popiežiaus biografijoje „Leonas XIV: pasaulio pilietis, XXI amžiaus misionierius“ (isp. León XIV: ciudadano del mundo, misionero del siglo XXI). Knygą ispaniškai išleido leidykla „Penguin Peru“. Leidimai anglų ir portugalų kalbomis pasirodys 2026-ųjų pradžioje.
Pirmąją ištrauką skaitykite čia.
Šioje dalyje popiežius dalijasi mintimis apie krikščioniškų Bažnyčių tarpusavio santykius ir dirbtinio intelekto keliamas grėsmes žmogiškumo esmei, Vilties metų patirtį.
Kitas galimas iššūkis, kurį visi jūsų pirmtakai laikė prioritetiniu, o popiežius Pranciškus jo ėmėsi su nauja energija, yra ekumenizmas. Koks jūsų požiūris į tai? Ar ir jūs kaip popiežius tam teiksite pirmenybę?
Be jokios abejonės. Manau, kad nuo Vatikano II susirinkimo laikų pripažintas siekis dirbti dėl visų krikščionių vienybės turi būti vienas iš šiandienos Bažnyčios tikslų. Viena iš giliausių žaizdų šiandienos Bažnyčios gyvenime yra ta, kad mes, krikščionys, esame susiskaldę. Todėl aš kalbu apie tiltų statybą – kartais lengviau statyti tiltus su žmonėmis, kurie nėra krikščionys, nei su mūsų broliais krikščionimis. Yra dalykų, kurie mus skiria, kurie neleidžia mums visiems būti vieningiems, gyventi bendrystėje siejamiems to, kuo tikime.
Popiežius Pranciškus ir Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I 2013 m. kovo 20 d. EPA-ELTA nuotrauka
Konkrečiai vienas iš dalykų, kurį bandau skatinti šiais metais, yra 1700-osios Nikėjos susirinkimo metinės. Popiežius Pranciškus jau buvo suplanavęs vykti į Nikėją, bet susirgo, data buvo du kartus atidėta, galiausiai turėjome nustatyti naują datą. Labai domiuosi šiuo klausimu ir tikiuosi, kad lapkričio pabaigoje vyksiu į Nikėją.
Kai kurie iš pradžių įsivaizdavo, kad tai bus Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus ir mano susitikimas. Aš paprašiau, kad tai taptų ekumenine proga pakviesti krikščionių lyderius iš įvairių krikščioniškų konfesijų ar krikščioniškų bendruomenių, nes Nikėja yra Tikėjimo išpažinimas, tai vienas iš tų momentų prieš skilimą, ir mes visi dar galime rasti bendrą tikėjimo išpažinimą.
Tad simboliškai tai yra atsakymas į jūsų klausimą – taip, tai yra prioritetas. Jau susitikau su keliais patriarchais, įskaitant Maskvos patriarcho Kirilo atstovą. Rusijos stačiatikiai po Katalikų Bažnyčios yra didžiausia krikščionių denominacija pasaulyje, bet dėl karo, tam tikrų deklaracijų dabar atsiskyrimas tapo didesnis, o ne mažesnis. Manau, kitas mano tarnystės Bažnyčiai ir tikintiesiems aspektas yra ir ten statyti tiltus.
Popiežius Leonas XIV su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Romoje 2025 m. liepos 9 d. EPA-ELTA nuotrauka
Akivaizdu, kad tarp Maskvos ir Konstantinopolio patriarchų yra tam tikrų sunkumų, apie kuriuos gerai žinoma, taip pat yra pasirinkimų, kurie buvo padaryti ortodoksijos pasaulyje. Romos vyskupas gali padėti kurti tiltus tarp skirtingų žmonių, suartinti žmones – žinoma, manau, kad tai yra nemenkas iššūkis, bet ir didžiulė paslauga, nes galiausiai mes visi tikime Jėzumi Kristumi, Dievo Sūnumi ir mūsų Gelbėtoju.
Pasaulio istorijoje įvyko daug dalykų, kurie toliau skaldė žmones: vieni tiki tuo, kiti – anuo. Koks yra Romos vyskupo vaidmuo tikinčiųjų pasaulyje? Turime toliau dirbti šia linkme. Konkretus klausimas yra nustatyti bendrą Velykų datą. Jis vis dar yra darbotvarkėje. Mes žengėme keletą žingsnių, nesakau, kad padarėme pažangą, bet žengėme keletą žingsnių ieškodami būdų, kaip tai pasiekti. Tai taip pat labai sudėtinga, nes skiriasi Grigaliaus ir Julijaus kalendoriai, – kas pirmasis žengs žingsnį ir kaip tai padaryti. Mes tai nagrinėjame, dirbame prie to, tai yra mūsų siekis, svarbus klausimas.
Kita vertus, yra ir tarpreliginio dialogo klausimas. Popiežius Pranciškus dialogą su islamu paskelbė vienu iš pagrindinių prioritetų. Kai kurie galbūt sakytų, kad žydų bendruomenė pastaraisiais metais jautėsi pamiršta, ypač atsižvelgiant į karą Gazoje. Jūsų nuomone, kas šiuo metu yra didžiausias prioritetas ar galimybė Šventajam Sostui tarpreliginio dialogo ir santykių srityje?
Galbūt esu per daug drąsus, bet drįstu teigti, kad jau per pirmus kelis mėnesius santykiai su žydų bendruomene šiek tiek pagerėjo. Manau, kad svarbu akcentuoti tam tikrus skirtumus, kuriuos jie patys padarys, kalbėdami apie tai, ką daro Izraelio vyriausybė ir kas yra žydų bendruomenė. Laimė, manau, kad net po kelių susitikimų, kuriuose dalyvavau, santykiai šiek tiek atšilo. Manau, mūsų krikščionybės šaknys glūdi žydų religijoje, ir mes negalime to ignoruoti. Turi būti dar daug kas pasakyta ir daug kas padaryta.
Popiežius Leonas XIV sekmadienį, 2025 m. rugpjūčio 3 d., Romoje, Tor Vergatos priemestyje, vadovauja Jaunimo jubiliejaus uždarymo šv. Mišioms, kuriose dalyvauja daugiau kaip milijonas jaunų žmonių. AFP-ELTA nuotrauka
Kalbant apie islamą, jau dalyvavau keliuose susitikimuose. Islamas taip pat nėra vienalytė realybė, todėl galima susitikti su viena grupe, tačiau yra ir kitų grupių – ir tai nėra lengva. Pranciškus islamo atžvilgiu padarė didelę pažangą, įveikdamas kai kurias kliūtis, kurios egzistavo dėl konkrečių netolimos ir tolesnės praeities istorinių įvykių. Tačiau pasaulio taikos labui nėra kito kelio. Labai svarbu ieškoti būdų skatinti dialogo, abipusės pagarbos ir supratimo galimybes. Akivaizdu, kad tai yra dar vienas darbotvarkės klausimas, ir tikiuosi, kad tai bus tęsiama, ir ne tik islamo atžvilgiu.
Buvo labai malonus susitikimas su budistų grupe, atvykusia į Romą, – vėlgi, siekiant parodyti abipusę pagarbą vienų kitiems ir suprasti, kad skirtingi žmonės puoselėja skirtingus įsitikinimus. Aš tvirtai tikiu Jėzumi Kristumi ir manau, kad tai yra mano prioritetas, nes esu Romos vyskupas ir Petro įpėdinis, o popiežius turi padėti žmonėms, ypač krikščionims, katalikams, suprasti, kas mes esame. Manau, tai yra graži misija.
Tačiau kai ši misija iškraipoma, įtraukiama į ideologijas, suprantama klaidingai, tada viskas tampa sudėtingiau. Bet aš nebijau pasakyti, kad tikiu Jėzumi Kristumi, kad Jis mirė ant Kryžiaus ir prisikėlė iš mirusiųjų, – ir mes visi esame pašaukti skleisti šią žinią. Tai pasakyti nereiškia elgtis nepagarbiai, įžeidinėti ar pradėti kryžiaus žygį prieš kitų religijų žmones – istorija mus išmokė, kad tai nėra geras sprendimas.
Grįžtant prie dirbtinio intelekto temos ir krizės, apie kurią kalbėjote, kodėl tai taip svarbu ir koks čia galimas Bažnyčios vaidmuo?
Kalbant apie dirbtinį intelektą, kiekvieną kartą, kai bandau ką nors pasakyti, kitą dieną perskaitau naujienas ir suprantu, kad dirbtinis intelektas dar labiau pažengė į priekį. Tiesiog nerealus jo plėtros tempas taip pat kelia nerimą. Bet į jūsų klausimą norėčiau atsakyti, kad jei prarandame žmogiškumo vertės suvokimą ir manome, jog skaitmeninis pasaulis yra viskas, o turtingiausi žmonės, investuojantys į dirbtinį intelektą, visiškai ignoruoja žmogaus ir žmogiškumo vertę, Bažnyčia turi pareikšti poziciją šiuo klausimu. Mūsų žmogiškasis gyvenimas turi prasmę ne dėl dirbtinio intelekto, bet dėl žmonių ir susitikimų, buvimo kartu, santykių kūrimo ir Dievo artumo potyrio žmonių santykiuose.
Bus labai sunku atrasti Dievo buvimą dirbtiniame intelekte. Žmogiškųjų santykių srityje mes galime rasti bent jau Dievo buvimo ženklų. Pagarba vienų kitiems, šeimos svarba, lygybė ir santarvė gyvenant bei dirbant kartu yra vertybės, kylančios iš tikro supratimo apie nuostabią dovaną, kurią Dievas suteikė mums, žmonėms. Jei Bažnyčia apie tai nekalbės, jei niekas apie tai nekalbės – bet Bažnyčia tikrai turi būti vienas iš balsų, – kyla pavojus, kad skaitmeninis pasaulis eis savo keliu, ir mes tapsime marionetėmis arba liksime nuošalyje.
Bažnyčia neprieštarauja technologijų pažangai, bet kalba apie tikėjimo ir proto, mokslo ir tikėjimo vaidmenį.
Svarbus darbo, dirbančiųjų klausimas – žmogaus orumas yra glaudžiai susijęs su jo atliekamu darbu. Tai, kad mes, naudodamiesi mums suteiktais talentais, galime kurti, siūlyti ką nors pasauliui ir užsidirbti pragyvenimui, yra dalis pagarbos sau pačiam, savo šeimai. Kai kurios iš šių vertybių šiuo metu yra pavojuje, todėl manau, kad Bažnyčia turi kelti šį klausimą.
Man buvo labai įdomu, kai prieš dvejus metus popiežius Pranciškus pirmasis iš popiežių buvo pakviestas susitikti su G7 – septynių labiausiai industrializuotų ir įtakingiausių valstybių grupės – nariais, šiems lankantis Bario mieste, kad aptartų šį klausimą. Bažnyčia neprieštarauja technologijų pažangai, bet kalba apie tikėjimo ir proto, mokslo ir tikėjimo vaidmenį. Manau, praradus šį ryšį mokslas taps tuščiu šaltu kiautu, kuris padarys daug žalos žmogiškumui. Matant, kaip viskas dabar vyksta, žmogaus širdis pasimes technologijų plėtros sūkuryje.
Kitas dirbtinio intelekto aspektas – tiesos nustatymo ir išsaugojimo klausimas išmaniosios vaizdo klastotės (deep fake) laikais. Socialinėje žiniasklaidoje gausu dezinformacijos, o dabar ir dirbtinio intelekto klastočių – kas nors gali suklastoti net interviu su jumis. Kaip galima apsaugoti tiesą, kai dirbtinis intelektas tarsi nekontroliuojamas automobilis kasdien tobulėja?
Tikrai geras klausimas. Nežinau, ar turiu kitą atsakymą, nei toliau žmonėms kartoti, kad egzistuoja tiesa, tikra tiesa. Kai girdžiu žmones sakant: „Na, tai yra alternatyvus faktų rinkinys“, o tai mes girdėjome praeityje, man ima trūkti tolerancijos. Ne, faktai yra faktai. Net per šiuos tris trumpus mano buvimo popiežiumi mėnesius vieną dieną kalbantis manęs paklausė: „Ar jums viskas gerai?“ Atsakiau: „Taip, viskas gerai, kodėl klausiate?“ – „Na, jūs nukritote nuo laiptų.“ Atsakiau: „Ne, aš nenukritau.“
Pasirodo, buvo sukurtas vaizdo įrašas, kuriame buvo padirbta mano, popiežiaus, figūra, krentanti nuo laiptų, kai aš kažkur ėjau. Matyt, filmukas buvo taip gerai sukurtas, kad žmonės patikėjo, jog ten buvau aš. Šis nedidelis, ne itin reikšmingas pavyzdys parodo, ką įmanoma padaryti.
Popiežius Leonas XIV per bendrąją audienciją Šv. Petro aikštėje Vatikane 2025 m. birželio 25 d. EPA-ELTA nuotrauka
Neseniai kažkas paprašė leidimo sukurti dirbtinį mane, kad bet kas galėtų prisijungti prie šios svetainės ir asmeniškai pabendrauti su „popiežiumi“. Tačiau šis dirbtinio intelekto popiežius atsakytų į jų klausimus, ir aš tariau: „Aš to neleisiu.“ Jei yra kas nors, kam neturėtų atstovauti avataras, sakyčiau, kad popiežius yra vienas iš pirmųjų sąraše. Turiu omenyje, kad tam tikra prasme žmogaus kūrybiškumas ir galimybės gali būti panaudoti įvairiems dalykams.
Anaiptol nesu prieš dirbtinį intelektą. Medicinos pasaulyje ir kitose srityse panaudojant dirbtinį intelektą įvyko daug puikių dalykų. Tačiau esama ir tam tikro pavojaus, nes galiausiai sukuriama netikra realybė, ir tuomet kyla klausimas – kas yra tiesa?
Net vakar kalbėjau su influencerių jubiliejaus grupe, ir vienas iš dalykų, kurį pabrėžiau, buvo raginimas dirbti kartu, kad užtikrintume tiesą, sąžiningumą, realybę, o ne vien skleistume dar daugiau netikrų naujienų. Tai didelis iššūkis, nes žmonėms kyla pagunda jas kurti. Jie tai kuria, nes kai kurie, atrodo, jaučia poreikį gauti netikrų naujienų. Kodėl? Čia kažkas vyksta. Žmonės nori tikėti sąmokslais, ieško suklastotų dalykų, o tai destruktyvu, labai destruktyvu.
Esate tik antrasis istorijoje popiežius, išrinktas Jubiliejaus metais, prieš tai buvo Inocentas XII 1700-aisiais. Vyksta ne tik eiliniai jubiliejiniai metai, bet ir Vilties jubiliejus. Ką tai reiškia jums asmeniškai? Kokią viltį šiandieniam pasauliui galėtumėte pasiūlyti jūs, augustiniško dvasingumo žmogus?
Gavėnios ir Velykų metu buvo labai stipri popiežiaus Pranciškaus paskutinių dienų patirtis. Jis sunkiai sirgo, bet iš balkono suteikė Urbi et orbi palaiminimą ir paskutinį kartą apvažiavo Šv. Petro aikštę, o kitą dieną mirė. Visa tai išreiškia, ką mes tikime Velykų slėpinyje, – gyvenimas, mirtis ir naujas gyvenimas.
Jubiliejus byloja apie tai – mes stipriau patiriame savo tikėjimą kaip piligrimai, atvykstantys į Romą, ypač šiais metais, nes jų tema yra viltis. Arba kai patys vykstame į piligrimystę ir pereiname pro Šventąsias duris, kurios yra simbolis ėjimo ten, kur mus kviečia Viešpats. Tai yra dalis gyvenimo slėpinio.
Taigi, būti pašauktam Bažnyčios, mano brolių kardinolų, imtis šios konkrečios Petro įpėdinio tarnystės man buvo tam tikra prasme dalis tos mirties ir naujo gyvenimo piligrimystės. Atvirai sakant, nėra lengva atsisakyti visko, kas buvai, ką turėjai praeityje, ir imtis vaidmens, kuris iš esmės apima 24 valandas per parą ir yra toks viešas: apie mane žinoma viskas – praeitis, dabartis ir taip toliau. Jauti atsakomybę ir dėl pačios misijos.
Popiežius Leonas XIV pirmojoje sekmadienio maldoje Šv. Petro aikštėje Vatikane 2025 m. gegužės 11 d. AFP-dpa-ELTA nuotrauka
Tačiau vilties žinia – tai, kad šie metai yra jubiliejiniai, – nuolat man primena, ką reiškia mano gyvenime eiti šiuo nuolatinio atsivertimo ir Evangelijos žinios skleidimo kitiems keliu. Ši vilties kupina žinia ir šiandien, labai sudėtingais laikais, turi didelę reikšmę pasauliui.
Tam tikra prasme simboliškai mano pirmieji du mėnesiai buvo neatsiejami nuo daugybės įvairių rūšių konfliktų, kuriuos šiuo metu patiria pasaulis. Tačiau aš gerai miegu, labai jaučiu Viešpaties artumą, Šventoji Dvasia yra su manimi. Žinau, kad priešakyje laukia dideli iššūkiai. Aš tik pradedu. Tačiau jubiliejiniai Vilties metai ir atsakas, kurį gavau… Aš dar nebuvau iškėlęs kojos labai toli nuo Romos, bet viskas – laiškai, kuriuos gaunu, tai, ką mačiau iš daugelio pasaulio vietų, – yra Šventoji Dvasia. Jubiliejinių metų fone vyksta kažkas, kas leidžia žmonėms atrasti viltį savo gyvenime ir pasakyti: „Mes norime būti to dalimi.“
Man asmeniškai tai buvo tikra palaima, ir tikiuosi su kitais tęsti kelionę šia dvasia. Galiu tik pasakyti – visa tai darau ne aš, tai daro Viešpats – taigi viskas yra Jo rankose. Įžengiau į visa tai kaip tik metų viduryje, patirdamas ir džiugų jaudulį, ir iššūkius, bet esu kupinas vilties, nes tikrai tikiu, kad Bažnyčia turi daug ką pasiūlyti pasauliui.
Pagal publikaciją portale „Crux“ išvertė Saulena Žiugždaitė.
Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!
Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!
Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:
Kiti šios Rubrikos straipsniai: