Kaip nurodyta apklausoje, 57 proc. Z kartos vyrų sutiko su teiginiu „mes taip toli nuėjome skatindami moterų lygybę, kad dabar diskriminuojame vyrus“, o 59 proc. sutiko, kad iš vyrų tikimasi „per daug, kad būtų palaikoma moterų lygybė“.

Šie skaičiai skyrėsi nuo vyresnių dalyvių atsakymų. 42 proc. kūdikių bumo kartos (gimusių 1945–1965 m.) vyrų sutiko, kad lyčių lygybė veda prie vyrų diskriminacijos, o 45 proc. jų sutiko, kad iš vyrų tikimasi per daug, rašo usatoday.com.

Naujasis tyrimas pasirodė vis labiau augant diskusijoms apie jaunų vyrų įsitraukimą, ypač Jungtinėse Valstijose, į vadinamąją „manosferą“ – įvairiose svetainėse, vaizdo įrašuose ir forumuose skatinamą vyrų viršenybę, vyriškumo propagavimą ir pasisakymą už tradicinius lyčių vaidmenis. „Manosferos“ veikėjai, tokie kaip turinio kūrėjas Andrew Tate, save apibūdinantis kaip mizoginą (nekenčiantį moterų), mano, kad moterys yra atsakingos už vyrų romantinius atstūmimus, žemą savivertę ir ekonominį nesaugumą.

Požiūris į seksualines normas taip pat smarkiai skiriasi tarp kartų: 21 proc. Z kartos vyrų mano, kad „tikra moteris“ niekada neturėtų pati inicijuoti sekso, palyginimui – taip mano tik 7 proc. kūdikių bumo kartos vyrų. Su šiuo teiginiu sutiko tik 12 proc. Z kartos moterų.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Z kartos vyrai taip pat turi tradicinių lūkesčių savo pačių elgesiui ir pasirinkimams nei vyresnių kartų vyrai ir jų bendraamžės moterys, pastebi „King’s College London“. Pavyzdžiui:

  • 30 proc. Z kartos vyrų mano, kad vyrai neturėtų sakyti „myliu tave“ savo draugams. Palyginimui, tokią pačią nuomonę turi 20 proc. kūdikių bumo kartos vyrų ir 21 proc. Z kartos moterų.

  • 43 proc. Z kartos vyrų sutinka su teiginiu, kad „jauni vyrai turėtų stengtis būti fiziškai tvirti, net jei iš prigimties nėra apkūnūs“, palyginti su 32 proc. visų respondentų ir 28 proc. Z kartos moterų.

  • 21 proc. Z kartos vyrų mano, kad vyrai, kurie rūpinasi vaikais, yra mažiau vyriški nei tie, kurie to nedaro; tuo tarpu taip mano tik 8 proc. kūdikių bumo kartos vyrų ir 14 proc. Z kartos moterų.

Andrew Tate

Daugiau nei trečdalis (35 proc.) apklaustųjų teigė manantys, kad jų šalyje daugiau žmonių tiki, jog moterys turėtų prisiimti atsakomybę už vaikų priežiūrą ir kitus namų ruošos darbus.

Keturi iš dešimties (40 proc.) teigė manantys, kad dauguma žmonių jų šalyje tiki, jog vyrai turėtų būti pagrindiniai šeimos maitintojai.

31 proc. teigė manantys, kad jų šalyje žmonės tiki, jog vyrai turėtų tarti paskutinį žodį priimant svarbius sprendimus, nors tik 21 proc. respondentų patys sutinka su tokiu požiūriu.

Atsakymai skirtingose šalyse skyrėsi

Apklausa buvo atlikta 29 šalyse, ji buvo platinama Ipsos „Global Advisor“ platformoje, o Indijoje – Ipsos „IndiaBus“ platformoje. Kaip nurodoma tyrimo pastabose, apklausa buvo vykdoma nuo 2025 m. gruodžio 24 d. iki 2026 m. sausio 9 d.

Tyrime dalyviams buvo pateikta 13 klausimų apie jų požiūrį į lyčių lygybę, laisvę ir ateitį bei lyčių vaidmenis. Dalyvių buvo prašoma įvertinti, kiek jie asmeniškai sutinka ar nesutinka su teiginiais, o kituose – ką, jų manymu, galvoja kiti žmonės. Taip pat buvo prašoma įvertinti, ar vyrai ar moterys turi daugiau pasirinkimo įvairiose situacijose, pavyzdžiui, namų ūkio vaidmenyse, laisvalaikio pomėgiuose ir romantiniuose santykiuose.

Ipsos Z kartą apibrėžė kaip žmones, gimusius 1996–2012 m., „Millennials“ – 1980–1995 m., X kartą – 1966–1979 m., o kūdikių bumo kartą – 1945–1965 m.

Z karta

Tyrime buvo apklausti suaugusieji iš Tailando, Indonezijos, Indijos, Meksikos, Čilės, Singapūro, Malaizijos, Kolumbijos, Peru, Argentinos, Pietų Afrikos, Pietų Korėjos, Brazilijos, Italijos, Nyderlandų, Ispanijos, Belgijos, Australijos, Lenkijos, Vokietijos, Turkijos, Vengrijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Airijos, Kanados, Jungtinių Valstijų, Prancūzijos ir Japonijos. Japonijoje buvo didžiausia respondentų imtis – apie 2 000 dalyvių. Australijoje, Belgijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Meksikoje, Ispanijoje ir JAV buvo apklausta maždaug po 1 000 dalyvių iš kiekvienos šalies, nurodoma tyrimo pastabose.

Dalyvių atsakymai buvo suskirstyti pagal lytį, kartą ir kilmės šalį. 80 proc. vyrų iš Tailando sutiko, kad lyčių lygybės pastangos diskriminuoja vyrus – palyginti su 40 proc. taip manančių vyrų Jungtinėse Valstijose. Taip pat 70 proc. vyrų Brazilijoje ir Indijoje sutiko, kad iš vyrų tikimasi per daug, palyginti su 44 proc. taip manančių vyrų Jungtinėse Valstijose. Šie atsakymai atspindi istoriškai griežtus lyčių vaidmenis, kurie buvo įtvirtinti šiose šalyse.

Ką apie tai mano ekspertai

Profesorė Heejung Chung „King’s College London“ teigė: „Kelia nerimą tai, kad tradicinės lyčių normos vis dar išlieka, o dar labiau neramina tai, kad daugelis žmonių, atrodo, jaučia spaudimą laikytis socialinių lūkesčių, kurie iš tikrųjų neatspindi to, kuo dauguma mūsų tiki.

Tyrimo duomenys atskleidžia ryškų skirtumą tarp žmonių asmeninių nuomonių, kurios yra kur kas progresyvesnės, ir manymo, ko visuomenė iš jų reikalauja. Šis skirtumas ypač ryškus tarp Z kartos vyrų, kurie ne tik jaučia stiprų spaudimą atitikti griežtus vyriškumo idealus, bet kai kuriais atvejais tikisi, kad moterys sugrįš prie labiau tradicinių vaidmenų.

Mūsų ataskaita siekia išsklaidyti šiuos klaidingus įsitikinimus ir parodyti, kuo iš tikrųjų tiki visuomenė: kad lyčių normos iš tiesų keičiasi ir vis daugiau žmonių nori lygesnio ir lankstesnio požiūrio į lyčių vaidmenis. Tokie pokyčiai ne tik geriau atitinka sudėtingus šiuolaikinio gyvenimo reikalavimus, bet ir yra susiję su didesne laime, sveikesniais santykiais bei geresne vyrų, moterų ir šeimų gerove.“

Kelly Beaver, „Ipsos“ vadovė Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje, sakė: „Šių metų apklausa rodo pokyčius dėl to, kaip vyrai ir moterys šiandieninėje visuomenėje suvokia savo lyčių vaidmenis. Tarp Z kartos stebime įdomų dvilypumą: jie yra ta grupė, kuri dažniausiai sutinka, kad sėkmingą karjerą turinčios moterys vyrams yra patrauklesnės, tačiau tuo pačiu metu dažniausiai sutinka ir su teiginiais, kad žmona turėtų visada paklusti vyrui ir kad moteris neturėtų atrodyti pernelyg savarankiška ar nepriklausoma.

Šis požiūrių dvilypumas atveria svarbų dialogą apie tai, kaip keičiasi lyčių normos, pabrėžia sudėtingą modernumo ir tradicijos sąveiką ir skatina giliau nagrinėti kultūrinius, socialinius ir ekonominius veiksnius, kurie formuoja šiuos įsitikinimus. Mūsų tikslas turėtų būti skatinti įtraukius pokalbius, kurie didintų supratimą ir priėmimą skirtingų lyčių vaidmenų, atverdami kelią labiau subalansuotai ir teisingai visuomenei bei laisvesnei ir lygiavertiškesnei ateičiai.“

Julia Gillard, „Global Institute for Women’s Leadership“ pirmininkė, teigė: „Neramu matyti, kad požiūris į lyčių lygybę nėra pozityvus, ypač tarp jaunų vyrų. Daugelis Z kartos vyrų ne tik kelia ribojančius lūkesčius moterims, bet ir patys save įspraudžia į ribojančias lyčių normas.

Turime ir toliau dėti daug pastangų, turime užtikrinti, kad visi būtų įtraukti į lyčių lygybės procesą ir aiškiai suprastų, kodėl tai naudinga visai visuomenei. Ši ataskaita suteikia labai reikalingų žinių apie pasaulines lyčių lygybės tendencijas. Kaip visuomenė turime atsispirti spaudimui grįžti atgal ir spartinti pokyčių tempą. Kokybiški tyrimai yra būtini pagrįstoms diskusijoms ir pažangai.“