Pasak žvalgybos, Rusijoje manoma, kad po veteranų sugrįžimo gali pasikartoti 1990-ųjų situacija, kai iš Afganistano karo grįžę kariai kūrė gaujas ir mafijos grupuotes.
„Kremlius mano, kad veteranai gali tapti kriminalinės ir politinės sumaišties skatintojais, galintys sugriauti sistemą, paremtą asmeniniu lojalumu Putinui“, – nurodoma žvalgybos pranešime.
Pasak leidinio, problema kyla ne tik dėl psichologinių traumų ar dalies Rusijos karių kriminalinės praeities, bet ir dėl didelio skirtumo tarp dosnių išmokų fronte ir menko uždarbio taikos metu. Sugrįžę į kasdienį gyvenimą, kuriame atlyginimai maži, o ekonomika sužlugdyta, veteranai gali tapti nauju socialinių neramumų šaltiniu.
Žvalgyba taip pat atkreipė dėmesį, kad situaciją apsunkina dešimčių tūkstančių kalinių dalyvavimas kare. Dalis jų jau grįžo į Rusijos miestus, kur fiksuojamas sunkių nusikaltimų skaičiaus augimas.
Nuo 2023 metų į karo teismus pateko bent 989 bylos dėl žmogžudysčių ir tyčinio sunkaus kūno sužalojimo, pasibaigusio mirtimi.
Žvalgybos duomenimis, žmonių, pripratusių prie smurto ir nebaudžiamumo, sugrįžimas gali tapti naujo vidaus karo priežastimi Kremliui. Jei anksčiau šie veteranai rėmė režimą, dabar jie gali tapti jėga, silpninančia šalį iš vidaus.
Primenama, kad dar sausį Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba pranešė, jog Rusija kare prieš Ukrainą pasitelkė apie 180 tūkstančių kalinių.
Žvalgybos duomenimis, jiems mokama mažiau nei eiliniams Rusijos kariams.