Pirmadienį „Politico“ duotame interviu Ispanijos premjero pavaduotoja Yolanda Diaz tvirtino, kad F. Merzas yra vienas iš tų dabartinių Europos Sąjungos (ES) vadovų, „kurie neturi jokio supratimo, kaip elgtis šiuo istoriniu momentu, kuriame dabar gyvename“.
„Šiandien Europai reikia lyderystės, o ne vasalų, kurie lankstytųsi D. Trumpui“, – sakė politikė.
F. Merzas sulaukė kritikos bangos dėl savo tylos, kai kovo 3-iąją Baltuosiuose rūmuose surengtoje spaudos konferencijoje D. Trumpas pagrasino įvesti embargą Madridui už atsisakymą leisti amerikiečių kariniams lėktuvams naudotis Ispanijos oro bazėmis Iranui atakuoti. JAV prezidentas taip pat išpeikė Ispaniją už tai, kad ši neskiria 5 proc. savo BVP karinėms reikmėms.
Po spaudos konferencijos kancleris teigė, kad nesiėmė garsiai ginti ES sąjungininkės, nes manė, kad vieši priekaištai D. Trumpui galėjo paaštrinti situaciją. Vokietijos lyderis pridūrė, kad vėliau už uždarų durų JAV vadovui paaiškino, jog ekonominių sankcijų negalima pritaikyti vienai atskirai ES narei. Bet net ir toks pasiteisinimas nepadėjo sušvelninti nuotaikų Madride, rašo „Politico“.
Nesugebėjo užstoti ES narės
Praėjus kelioms valandoms po šio susitikimo Vašingtone, Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Luisas Albaresas iškoneveikė F. Merzą už tai, kad pastarasis nesugebėjo užstoti ES narės. Pasak vyriausiojo ispanų diplomato, jis negalėtų įsivaizduoti buvusių Vokietijos kanclerių Angelos Merkel ar Olafo Scholzo tylint panašioje situacijoje.
Kancleris Ispanijos nacionalinėje spaudoje irgi buvo kaltas prie gėdos stulpo: apžvalgininkai pavadino F. Merzą „bailiu“, o redakcijos savo straipsniuose jį išpeikė už tai, kad „nesugebėjo apginti partnerės Europoje, kaip to reikalautų elementarus solidarumas“.
F. Merzo atstovas spaudai Stefanas Kornelius nesureikšmino akivaizdžių nesutarimų tarp dviejų šalių: jis pirmadienį „Politico“ tvirtino, kad „santykiai visai nėra įtempti“. Atstovas spaudai taip pat atrėmė kritiką dėl to, kaip Berlynas reagavo į situaciją, ir pridūrė, kad Vokietijos vyriausiasis užsienio politikos ir saugumo pareigūnas Gunteris Sautteris iš karto po D. Trumpo ir F. Merzo susitikimo pasikalbėjo su savo kolega iš Ispanijos.
Du kartus bandė skambinti Sanchezui
Visgi F. Merzo atstovas pripažino, kad po kanclerio vizito Vašingtone abu Vokietijos ir Ispanijos lyderiai kol kas dar nesikalbėjo. S. Kornelius teigia, kad, F. Merzas du kartus bandė skambinti P. Sanchezui, bet pastarasis neatsakė. Kancleris esą paliko Ispanijos premjerui balso žinutę ir laukia, kol jam perskambins.
„Politico“ kalbintas P. Sanchezo atstovas spaudai vėliau tikino, kad į F. Merzo skambučius neatsiliepta neva todėl, kad Vokietijos kancleris surinko nebenaudojamą numerį, mat premjeras saugumo sumetimais savo telefono numerį nuolatos keičia. Nors painiava buvo išnarpliota ir F. Merzui perduota atnaujinta kontaktinė informacija, abu lyderiai iki šiol dar nepasikalbėjo, teigė Ispanijos premjero atstovas.
Net ir nekreipiant dėmesio į neatsakytus skambučius, viešas šių dviejų valstybių susikivirčijimas yra neįprastas, nes Madrido ir Berlyno santykiai visados buvo puikūs: Ispanijos premjerai ir Vokietijos kancleriai palaiko tvirtus ryšius, nepriklausomai nuo to, kokiai politinei krypčiai jie atstovautų.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas tvirtina, kad abi šalys tebėra artimos sąjungininkės, o D. Trumpui grasinant muitais Berlynas esą palaiko Madridą.
„Kai kalba pasisuka apie grasinimus naujomis kliūtimis prekybai, Ispanija visada gali kliautis Europos solidarumu, vadinasi, ir Vokietijos solidarumu. Esame kartu, jungiami itin glaudžios vienybės“, – tikino užsienio reikalų ministras.
Pirmadienį Ispanijos vicepremjerė Y. Diaz sakė esanti įsitikinusi, kad Ispanijos ir Vokietijos santykiai išgyvens dabartinius nesutarimus, bet taip pat pabrėžė nusivylimą dėl F. Merzo ir kitų bloko lyderių nenoro drauge su Ispanija pasmerkti JAV ir Izraelio vykdomas atakas prieš Iraną.
„Jungtinių Tautų Chartijos 1 straipsnis aiškiai apibrėžia, kas yra neteisėtas karas. Bet kuris ES lyderis turėtų aiškiai pasisakyti ir apginti tarptautinę teisę“, – akcentavo Y. Diaz.
„Itin silpna padėtis“
Pirmadienį F. Merzas pakartojo remiantis JAV ir Izraelio atakas, nes Iranas palaiko ryšius su Rusija ir jau seniai remia „Hamas“ ir kitus savo karinius statytinius.
„Iranas yra tarptautinio terorizmo centras. Ir šis centras privalo būti uždarytas, o amerikiečiai su izraeliečiai tai ir daro savais būdais“, – žurnalistams Berlyne sakė kancleris.
Y. Diaz, vadovaujanti kraštutinių kairiųjų partijai „Sumar“ – socialistų premjero P. Sanchezo koalicinės vyriausybės partnerei – kanclerio paramą D. Trumpo politikai aiškino Vokietijos „itin silpna padėtimi ekonominiu požiūriu“. Anot politikės, tai liudija apie pernelyg didelę Europos priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų.
„Mums reikia strateginės autonomijos. Mums reikia turėti savo, Europos, pramonę. Ir mums reikia sumažinti savo technologinę, finansinę ir energetinę priklausomybę tiek nuo Jungtinių Valstijų, tiek ir nuo Pekino. Mūsų sielos turi priklausyti mums patiems“, – sakė Y. Diaz.