Pavasariški orai žadina ne tik augmeniją, bet ir didžiausius mūsų šalies miškų plėšrūnus. Gamtos mylėtojai ir miškininkai dalijasi džiugiomis, o kartu ir intriguojančiomis žiniomis – gamta galutinai pabudo, nes iš savo irštvų išlindo pirmieji lepečkojai. Vos per kelias dienas skirtinguose Lietuvos regionuose miško kameros įamžino po ilgo pasninko maisto ieškančius ruduosius lokius.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija socialiniuose tinkluose oficialiai patvirtino, kad žvėrys jau aktyviai žvalgosi po pavasarėjančius miškus.

„Meškos pabudo! Pagaliau ir Lietuvoje užfiksuotos pirmosios šių metų lepečkojės“, – džiaugsmingai praneša organizacijos atstovai.

Pirmasis plėšrūnas į stebėjimo kamerų akiratį pakliuvo dar praėjusios savaitės pabaigoje rytinėje šalies dalyje, o visai netrukus gautas ir antrasis patvirtinimas iš kito regiono. Šįkart vaizdo įraše pasirodė miško žinovams jau gerai pažįstamas gyvūnas.

„Kovo 5 d. pirmoji meškutė pasirodė Ignalinos rajono apylinkėse, o štai antroji nuolatinė Šimonių girios gyventoja medžiotojų įrengtoje viliojimo vietoje apsilankė šiandien (03-09)“, – apie kovo 9 dieną užfiksuotą įvykį tikslias detales pateikia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.

Šie unikalūs ir vertingi kadrai nebūtų pasiekę visuomenės be akylų gamtos stebėtojų, kurie nuolat prižiūri miško kameras ir padeda sekti retų gyvūnų populiaciją mūsų šalyje.

„Vaizdo medžiaga pasidalino Rokiškio raj. medžiotojas Aidas Stainys ir Kupiškio raj. medžiotojas Bronislovas Domža“, – vaizdo įrašų autoriams už bendradarbiavimą dėkoja draugija.

Gamtininkai primena, kad šis laikotarpis iš žiemos miego pabudusiems žvėrims yra itin svarbus atstatant prarastas jėgas, todėl jie nuolat juda ieškodami bet kokio kaloringo kąsnio.

„Pavasaris – metas, kai po žiemos miego meškos pradeda aktyviai judėti ir ieškoti maisto“, – natūralius gyvūnų instinktus paaiškina specialistai.

Išbadėję rudieji lokiai dabar nėra itin išrankūs ir tenkinasi tuo, ką bundantis miškas gali pasiūlyti lengviausiai. Tik gerokai vėliau, kai orai dar labiau atšils, jų mityba taps įvairesnė.

„Po kelių mėnesių ramybės jos pirmiausia maitinasi tuo, ką lengviausia rasti: pernykšte augalija, avižomis žvėrių jaukykloje, vabzdžiais, dvėseliena ar smulkiais gyvūnais. Vėliau jų racioną papildo uogos, augalai ir įvairūs miško gėrybių šaltiniai“, – plėšrūnų pavasarinį meniu išsamiai pristato Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.