Pasak Moldovos ministro pirmininko, šaliai būtina skubiai sutelkti specialistus ir įrangą naftos dėmėms surinkti bei vandens kokybei tirti. Šiuo metu Dniestro upėje padarinių šalinimu jau užsiima Moldovos, Rumunijos ir Ukrainos specialistai, taip pat Moldovos nacionalinės armijos padaliniai.
„Prašome Europos partnerių paramos, kad būtų galima greitai mobilizuoti specialistų komandas ir reikalingą įrangą darbui prie Dniestro. Reikalinga įranga naftos taršai sulaikyti, surinkti iš vandens, taip pat mobilios vandens kokybės tyrimo stotys“, – sakė jis.
Moldovos aplinkos ministras Gheorghe Hajder įspėjo, kad šiaurinės Moldovos gyvenvietės gali likti be vandens tiekimo. Netoli Naslavčos kaimo jau paskelbtas geltonasis pavojaus lygis.
„Ukraina nuo ryto vykdo darbus savo krante. Rumunijos specialistai įrengia papildomus vandens valymo filtrus“, – pranešė ministras.
Iki balandžio 1 dienos Dniestro ruože taip pat uždrausta žvejyba. Tuo metu Moldovos nacionalinė kariuomenė jau atvyko į šalies šiaurę padėti valdžios institucijoms spręsti ekologinę krizę.
Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas pabrėžė, kad upės užteršimas yra tiesioginė Rusijos smūgio Dniestro hidroelektrinei pasekmė. Po atakos į upę pateko tepalai, kuriuos srovė nunešė į Moldovos teritoriją.
„Atakuodamas hidroenergetikos objektus, priešas sąmoningai provokuoja humanitarinę krizę dviejose šalyse vienu metu. Tai pasikėsinimas į milijonų žmonių pagrindinę teisę – teisę į vandenį. Teroras neturi lokalių ribų – jis kelia grėsmę visai Europos saugumo sistemai“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad tokie Rusijos veiksmai yra šiurkštus Ženevos konvencijų pažeidimas. Šiuo metu rengiami dokumentai Jungtinėms Tautoms, kad šis atvejis būtų užfiksuotas kaip ekocidas ir jam būtų suteiktas tarptautinis teisinis įvertinimas.
Primenama, kad kovo 12 dieną buvo pranešta apie technikos tepalų nutekėjimą į Dniestro upę po dar vienos Rusijos atakos prieš hidroelektrinę. Tarša jau pasiekė Moldovą, o situacija vertinama kaip rimta.
Dniestro upė yra vienas svarbiausių vandens tiekimo šaltinių Odesos (Ukraina) ir Kišiniovo (Moldova) miestams, todėl tarša kelia didelę grėsmę tiek žmonėms, tiek vandens ekosistemoms.