„Manau, kad žmonės turės, už ką valgyti. Nebadaus“, – svarsto dirbtinio intelekto entuziastas ir praktikas Martynas Kairys.
„Dirbtinis intelektas – dramblys kambaryje. Visi apsimeta, kad jo nėra“, – teigia „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ž. Mauricas mano, kad pačiose informacinėse technologijose (IT) jau matyti pokyčių kryptis.
„Bus labai didelis šokas, panašiai kaip buvo pramonės revoliucijos metu. Tik tada beveik viskas vyko sulėtintu tempu, palyginti su dabar. Jau matome pirmuosius ženklus. Pažiūrėkite, kaip reaguoja atskiri akcijų indeksai: tos informacinių technologijų įmonės, kurios gamina infrastruktūrą dirbtiniam intelektui, jų akcijų kainos kyla“, – „Delfi“ televizijos laidoje „Verslo tema“ sakė ekonomistas.
Savo ruožtu, žvelgiant į IT įmones, kurios orientuotos į programinę įrangą ar kitus sprendimus, situacija esanti kitokia.
„Pažiūrėkite, kas darosi su informacinių technologijų įmonėmis, netgi Lietuvoje: dirbančiųjų skaičius IT sektoriuje nustoja augti. Kai kuriose šalyse netgi yra pradėjęs mažėti. Tad jau matyti atsiskyrimų, trūkių“, – kalba pašnekovas.
Bus didelis šokas. Grįšime prie labai įvairių idėjų, kaip spręsti šį iššūkį.
Žygimantas Mauricas, „Luminor“
Jis prognozuoja, kad ilgainiui teks ieškoti sprendimų, kaip spręsti kylančius iššūkius.
„Buvo populiari 4 darbo dienų savaitės idėja, dabar ji dėl visų karų šiek tiek į šoną. Tada – bazinių pajamų idėja, matau, vėl tampa aktuali. Robotai: kokį vaidmenį vaidins ekonomikoje?
Gal net taps vartotojais, nes jie dabar tik gamina. Jeigu tik gamina, o ne vartoja, tai čia tada bus perteklinė pasiūla. Galbūt turėsime defliacinį spaudimą, tai tada valstybė pradės spausdinti pinigus tam, kad palaikytų infliaciją“, – svarsto pašnekovas.
Dirbtinio intelekto entuziastas ir praktikas, „Zedge Lithuania“ vadovas Martynas Kairys mano, kad gali rastis įvairių sprendimų, kaip užtikrinti žmonių pragyvenimą naujame pasaulyje.
„Manau, kad kažkokia forma žmonės turės už ką valgyti, tikrai nebadaus, gal per 10 metų padarys didesnius mokesčius IT ir dirbtinio intelekto kompanijoms ir iš to bus galima išlaikyti tuos, kurie nėra toje srityje“, – sako pašnekovas.
Gal padarys didesnius mokesčius IT ir dirbtinio intelekto kompanijoms.
Martynas Kairys, „Zedge Lithuania“
Agentai: savi ir – nepriklausomi
Dirbtinio intelekto mokymų bendrovės „Why AI“ (MB „Aplico“) įkūrėjas Antanas Bernatonis prognozuoja, kad daugės dirbtinio intelekto agentų – o jie turi rimtą pranašumą prieš žmogų. Pastarasis turi miegoti, o agentai gali veikti visą parą.
„Jeigu einame į futuristinį scenarijų, tai turbūt kalbame apie dirbtinio intelekto agentus, kiekvienas iš mūsų juos turės (…). Žmonės gali būti aktyvūs, pirkti maždaug 16 valandų per dieną. Ir kurti, ir pirkti.
Agentų skaičius gali būti neribotas, jie gali 24 valandas pirkti: tiek kurti tą pridėtinę vertę, tiek paklausą neribotais kiekiais“, – kalba A. Bernatonis.
Pasak jo, agentai savo ekosistemoje galės komunikuoti, daryti sprendimus, „kurių mes šiandien nelabai galime įsivaizduoti, bet jau dedame pamatus, kaip atrodys ta rinka“.
Pradžiai kalbame apie juos kaip žmogaus asistentus.
Antanas Bernatonis, „Why AI“
„Why AI“ įkūrėjo teigimu, pirmiausia apie tuos agentus tikslinga kalbėti kaip asistentus, vėliau jie taps labiau nepriklausomi.
„Kokia bus tame žmogaus vieta? Matysime. Idealiame scenarijuje norime matyti žmogų kaip kontroliuojantį tuos agentus, kad iš esmės tai tarnautų žmogui.
Ir agentų, ir turbūt dirbtinio intelekto tikslas yra, kad gerintų mums gyvenimą, padėtų mums priimti geresnius sprendimus ir kurtų bendrą gerovę tiek sveikatoje, tiek gyvenimo būde, tiek bendroje psichologijoje, medicinoje ir visame kame“, – sako jis.
„Apytikslis pasaulis“
„Vilnius tech“ Finansų inžinerijos katedros docentė Nijolė Maknickienė vis dėlto nėra įsitikinusi, ar visur dirbtinio intelekto taikymas gali būti vienodai sėkmingas.
„Jau 16 metų tyrinėju dirbtinį intelektą finansų rinkose. Tai ten visi sprendimai, kurie remiasi tais mūsų kognityviniais gebėjimais, yra labai apytiksliai. Tai nėra matematika ar matematinis tikslumas.
Ne visur tiks tas nematematinis, euristinis priartėjimas (…). Mums reikia stovinčių namų, tiltų.
Nijolė Maknickienė, „Vilnius Tech“
Taigi, ne visur tiks tas nematematinis, euristinis priartėjimas. Inžineriniuose moksluose geriau, kad ir mažiau būtų dirbtinio intelekto, nes mums reikia stovinčių namų, tiltų“, – sako N. Maknickienė.
Kita vertus, esą matyti, jog pasaulis keičiasi.
„Ėjimas į apytikslį pasaulį, perėjimas jau vyksta, mes nebenorime skaityti, gilintis į kažkokius labai tikslius dalykus ir pasikliaujame tiesiog informacija, kuri yra socialinėje medijoje“, – apie pokyčius žmonių įpročiuose kalba „Vilnius Tech“ docentė.
Tema, kurios linkstama nepastebėti?
Ž. Mauricas sako, kad dirbtinio intelekto keliami klausimai ir iššūkiai, regis, nustumiami ateičiai.
„Apie tai mažai kalbama, nes tiesiog iššūkis yra toks didelis. Žinote, kaip žmonės sprendžia iššūkius: dažniausiai pirma išsprendžia kažkokius mažus, nes taip lengviau, o jeigu labai didelis, tai dažniausiai visai nesprendi. Panašiai ir su dirbtiniu intelektu“, – lygina „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.
Laukia tikrai labai įdomūs dešimtmečiai.
Žygimantas Mauricas, „Luminor“
M. Kairys mano, jog apie ateitį kalbama, bet tam galima skirti daugiau dėmesio.
„Galėtume gal labiau kalbėti ne apie tam tikrus teorinius dalykus, bet į viešumą kelti realius praktinius pavyzdžius. Galėtų žiniasklaidos portalai skelbti atskiras rubrikas, pavyzdžius, kur ir kokiose srityse panaudotas dirbtinis intelektas“, – teigia jis.
Anot M. Kairio, dabar į viešumą dažniausiai iškyla sensacingi pranešimai, tačiau kasdieniai panaudojimo atvejai gali likti neišgirsti.
„Kalbu apie tokius „nuobodžius“ dalykus, ofisinius, paprastus arba industrinius – apie jos mažiau rašome. Manau, tai galėtume daryti daugiau“, – kalbėjo „Zedge Lithuania“ vadovas.