Tada, kai A. Merkel vadovavo Vokietijos vyriausybei, E. Rinkevičius ėjo Latvijos užsienio reikalų ministro pareigas.
E. Rinkevičius priminė, kad 2021 metais, nors vykstant karui šitai pasimiršo, idėjų buvo išsakyta įvairių, bet visi puikiai matė, kad Minsko susitarimai ignoruojami ir Rusija nesiruošia jų vykdyti.
Latvijos prezidentas teigė neabejojantis, kad Lenkija ir Baltijos šalys, tuo metu aiškiai pasakiusios, kad Rusija neturi jokio noro tartis su vieninga Europos Sąjunga ir darys viską, kad suskaldytų bloko poziciją, buvo teisios.
E. Rinkevičius pažymėjo, kad tuo metu reikėjo rasti būdą, kaip priversti Rusiją kalbėtis ne su pavienėmis šalimis, o su visa Europos Sąjunga, ko ta valstybė visada vengė.
Anot Latvijos prezidento, Lenkija ir Baltijos šalys tai akcentavo ir 2016, ir 2021 metais, be to, tokios pozicijos laikosi ir šiandien.
E. Rinkevičiaus nuomone, padidėjęs dėmesys šiai temai aiškintinas tuo, kad ES ir dabar negali susitarti dėl bendros pozicijos.
„Iš esmės, taip, nuomonės skiriasi, bet taip buvo visada“, – akcentavo Latvijos prezidentas.
Jo teigimu, ne visos ES ir NATO valstybės narės aiškiai supranta, kokį pavojų kelia Rusija, be to, skiriasi šalių ekonominė situacija, o tai taip pat lemia nuomonių įvairovę.
Latvijos prezidentas priminė, kad po 2022 metų vasarį Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą daugelis Vakarų politikų pripažino neskyrę deramo dėmesio Lenkijos ir Baltijos šalių nuomonei, nors būtent šios valstybės buvo teisios.
„Tiesa buvo ir, manau, yra mūsų pusėje. Bet aš esu Latvijos valstybės prezidentas. Manau, iš kitų šalių atstovų galima išgirsti, jog reikia vėl ieškoti temų politinėms diskusijoms ir bandyti tartis su Rusija. Bet visi matėme, ką davė bandymai surengti Rusijos ir Ukrainos viršūnių susitikimą. Akivaizdu, kad Rusija nenori tartis. O ar ji buvo nusitekusi kalbėtis 2021 metais? Tik jei būtų įvykdyti visi jos ultimatumai“, – įsitikinęs E. Rinkevičius.