Ataskaita nagrinėja, kaip valstybės susietos viena su kita per prekybos, kapitalo, informacijos ir žmonių aspektus. Naujausias jos leidimas antradienį buvo pristatytas Vietnamo sostinėje Hanojuje.
Joje globalizacija vertinama skalėje nuo 0 proc. (jokių tarpvalstybinių srautų) iki 100 proc. (sienos ir atstumas neturi jokios įtakos). Pasaulio globalizacijos lygis 2025 metais siekė 25 proc. – tai atitinka 2022 metais pasiektą rodiklį.
„Nepaisant JAV tarifų padidėjimo, pasaulinė prekybos apimtis 2025 metais augo greičiau nei bet kuriais kitais metais nuo 2017–ųjų, jei neįtrauktume atsigavimo po to, kai prekyba smarkiai krito per koronaviruso pandemiją.
Vienas pagrindinių prekybos augimo variklių 2025 metais buvo lenktynės kuriant dirbtinio intelekto (DI) infrastruktūrą. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) skaičiavimais, 42 proc. pasaulinės prekių prekybos augimo per pirmuosius tris 2025 metų ketvirčius lėmė su DI susiję produktai“, – antradienį pristatydamas studiją Hanojuje sakė Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos profesorius Stevene’as Altmanas.
Tuo pat metu pabrėžiama, kad pasauliui dar daug trūksta iki visiškos globalizacijos. Daugelyje sričių tarptautiniai srautai galėtų dar labiau išsiplėsti, jei nebūtų politinių apribojimų.
„Delfi“ paprašytas patikslinti, ką turi omenyje pastarąja sąvoka, profesorius teigė, kad prieš dešimtmetį vyko nuolatinis tarifų mažinimas, vyko netarifinių prekybos kliūčių ir sąlygų lengvinimas – visa tai padėjo skatinti prekybą.
„Taip pat yra priemonių, kurios palaiko kitas sritis, pavyzdžiui, skatina užsienio investicijas. Būtent į tokius dalykus aš atkreipčiau dėmesį, jei tikėtumės, kad politikai ir vėl labiau palaikys globalizaciją. Beje, tam tikrų teigiamų poslinkių matome ne tik prekyboje, bet ir, pavyzdžiui, tarptautinėse kelionėse – pastaraisiais metais pastebima vizų reikalavimų mažinimo tendencija siekiant skatinti turizmą. Tai dar vienas veiksnys, galintis padėti padidinti globalizacijos lygį“, – nurodė jis.
„DHL Express“ vadovas: prekyba yra atspari
O štai klausiamas, kaip įsiplieskęs konfliktas Artimųjų Rytų gali paveikti pasaulio prekybos paveikslą, „DHL Express“ generalinis direktorius John Pearson sakė, kad istoriniai duomenys rodo, jog prekyba visada skinasi kelią.
„Ji kaip vanduo – randa kelią per karus, ji randa kelią per pandemijas. Stebint viską, kas vyksta pasaulyje, akivaizdu, kad žmonės yra labai atsparūs ir lankstūs. Svarbu stebėti, kuria kryptimi teka vanduo ir kokiu greičiu. Pavyzdžiui, kaip keičiasi srautai į Kiniją, į Pietryčių Aziją, Artimuosiuose Rytuose ar kur kitur“, – sakė John Pearson.
„Tai labai išryškėjo koronaviruso metu, kai gabenome asmenines apsaugos priemones ir kaukes iš Kinijos į likusį pasaulį. O vos po 3 mėnesių Kinijai atsigavus, perkėlėme įrangą iš viso pasaulio atgal. Tai yra labai dinamiškas procesas“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu S. Altmanas nurodė, kad konflikto paveiktoms šalys Artimųjų Rytų regione tenka maždaug 4–5 proc. pasaulio prekybos.
„Platesni potencialūs padariniai gana smarkiai priklausys nuo to, kas nutiks energijos kainoms ir koks bus poveikis pasauliniam ekonomikos augimui“, – pridūrė S. Altmanas.
Tarp šalių pirmas Singapūras, tarp regionų – Europa
Labiausiai globalizuota pasaulio valstybė yra Singapūras, po jo seka Liuksemburgas ir Nyderlandai.
Lietuva indekse užima 38 vietą, nusileisdama Estijai, kuri atsidūrė 25–oje pozicijoje, tačiau pralenkdama Latviją (49 vieta) ir Lenkiją (41 vieta). Lietuva tarptautiniais srautais labiausiai susieta su Lenkija, Latvija, Vokietija, Jungtine Karalyste.
Europa yra labiausiai globalizuotas regionas, po jos seka Šiaurės Amerika ir Artimieji Rytai bei Šiaurės Afrika. Jungtinė Karalystė pasižymi plačiausiai paskirstytais srautais visame pasaulyje. Jungtiniai Arabų Emyratai užfiksavo didžiausią globalizacijos šuolį nuo 2001 metų.
8–oje vietoje liko Belgija, Jungtinė Karalystė užima 9–ąją vietą, Danija liko dešimta.
Pastebima, kad tiesioginio ryšio tarp šalies dydžio ir jos susietumo su kitomis valstybėmis augimo nėra.
„Pačius sparčiausius augimo tempus dažnai rodo mažesnės šalys, taip yra dėl žemos startinės bazės. Bet mes norime matyti ne tik tai, kur yra greičiausias augimas procentais, bet ir ten, kur yra didžiausias absoliutus prekybos augimas. Todėl ieškome šalių, kurios pirmauja abiejose kategorijose – tai reiškia, kad rinka yra ir dinamiška, ir prekybos mastas yra pakankamai didelis, kad turėtų realios įtakos įmonių pelnui bei prekybos partneriams. Tarp tokių šalių išsiskiria Vietnamas, Indija, Indonezija ir Malaizija“, – vardijo S. Altmanas.
Žvelgiant į ateitį, prognozuojama, kad pastarieji JAV muitų tarifų padidinimai 2026 metais šiek tiek sulėtins prekybos augimą, bet jo nesustabdys. Tikimasi, kad pasaulinė prekių prekyba iki 2029 metų augs vidutiniškai 2,6 proc. per metus, o tai atitinka pastarojo dešimtmečio tendencijas.
Kodėl prekyba gali toliau augti nepaisant JAV tarifų didinimo? Įvardijama, kad didžioji dalis prekybos nevyksta su šia šalimi. 2025 metais 13 proc. importo keliavo į JAV, o 9 proc. eksporto atkeliavo iš JAV. Be to, daugelis šalių siekia sudaryti naujus prekybos susitarimus, kad užtikrintų prieigą prie alternatyvių rinkų.
Milžinių ryšiai toliau silpnėja
Pasak S. Altmano, ir toliau stebime didelį ryšių tarp ekonomikos milžinių – JAV ir Kinijos – silpnėjimą. Nuo 2016 metų JAV prekybos, kapitalo, informacijos ir žmonių srautų dalis, susijusi su Kinija, sumažėjo 42 proc. Per tą patį laikotarpį Kinijos srautų dalis, susijusi su Jungtinėmis Valstijomis, sumažėjo 37 proc.
„Jautriausias iš šių srautų yra prekių srautas iš Kinijos į JAV. Jis smarkiai sumažėjo. JAV importo iš Kinijos dalis pasiekė piką 2017 metais, prieš prasidedant pirmajam JAV ir Kinijos tarifų didinimui. Iki 2024 metų ji jau buvo nukritusi iki 13 proc., o 2025 metais sumažėjo dar labiau – iki 9 proc. Iš Kinijos atkeliaujančio JAV importo dalis dabar yra nukritusi žemiau to lygio, kuris buvo, kai Kinija įstojo į PPO 2001 metais“, – sakė S. Altmanas.
Visgi profesorius perspėjo nevertinti šio rezultato kaip aiškaus įrodymo, kad smarkiai sumažėjo JAV priklausomybė nuo Kinijoje pagamintų prekių, nes minėti duomenys apima tik tiesioginį importą iš Kinijos.
Net ir JAV bei Kinijai atsiskiriant vienai nuo kitos, pasak ataskaitos autorių, dauguma šalių ir toliau bendradarbiauja su savo ilgamečiais partneriais. Per pastarąjį dešimtmetį geopolitiniai nesutarimai, kaip skaičiuojama, paveikė apie tik 4–6 proc. pasaulinės prekybos, plyno lauko tiesioginių užsienio investicijų bei tarpvalstybinių susijungimų ir įsigijimų.
Dauguma šių srautų persikėlė ne pas artimus sąjungininkus, o į šalis, turinčias lanksčias geopolitines pozicijas, tokias kaip Indija ir Vietnamas. Todėl pasaulio ekonomika, kaip teigiama, nėra susiskaldžiusi į besivaržančius darinius.
„Tikrai neturėtume daryti prielaidos, kad JAV ir Kinijos atsiskyrimo tendencija būtinai reiškia pasaulio ekonomikos skilimą į besivaržančius sąjungininkų šalių blokus“, – nurodė S. Altmanas.
Rusija labiausiai susieta su trimis šalimis
O štai Rusijos tarptautiniai srautai keičiasi žymiai labiau nei JAV ar Kinijos. Po įsiveržimo į Ukrainą 2022 metų pradžioje ir atsakomųjų sankcijų įvedimo visose Rusijos tarptautinės veiklos srityse įvyko dramatiški pokyčiai.
Rusijai iš esmės atsiskyrus nuo Vakarų rinkų, jos eksportas dabar keliauja ilgesnius geografinius atstumus, tačiau trumpesnius geopolitine prasme, teigia ataskaitos autoriai.
„Rusijos eksportas taip pat tapo kur kas mažiau diversifikuotas pagal paskirties šalis. Rusijos eksporto į penkias didžiausias paskirties šalis dalis išaugo nuo 39 proc. 2021 metais iki 62 proc. per pirmuosius 9 mėnesius 2025 metais“, – teigiama ataskaitoje.
Praėjusiais metais trims rinkoms (Kinijai, Indijai ir Turkijai) teko daugiau nei pusė (52 proc.) Rusijos prekių eksporto.
„Delfi“ žurnalistės kelionę į Hanojų apmokėjo DHL. Teksto turiniui įtakos tai neturėjo.