Apie tai jis pirmadienį rašė savo „Facebook“ paskyroje.
„Net ir pakilus kuro kainoms tiek, kiek jos jau pakilo, už vidutinį atlyginimą galima nusipirkti tiek pat benzino, kiek pernai, ir daugiau dyzelino nei 2023 metais. Sunku įžvelgti dramą, dėl kurios reikėtų imtis kažkokių ypatingų gelbėjimo priemonių, ieškoti kompensacinių mechanizmų“, – rašo N. Mačiulis.
Ekonomisto skaičiavimais, šiuo metu už vidutinį atlyginimą galima įsigyti 871 litrą dyzelino ir 1015 litrų benzino (laikant, kad litras dyzelino kainuoja 2 litrus, o tiek pat benzino – 1,7 euro).
Pasak eksperto, svarstoma parama, subsidijos ar lengvatos dyzelino vartotojams turi ir šalutinių efektų: už tai sumoka visi mokesčių mokėtojai (įskaitant ir tuos, kurie neįperka asmeninių automobilių, ir tuos, kurie naudojasi viešuoju transportu).
„Pagalbos“ priemonės neskatina ieškoti būdų sumažinti naftos produktų vartojimą ir trumpuoju, ir ilguoju laikotarpiu“, – rašė jis.
Vengrija ir Kroatija jau paskelbė, kad pabrangus degalams įves kainų „lubas“. Lietuvos ministrė pirmininkė Inga Ruginienė praėjusią savaitę komentavo, kad tai viena iš priemonių, kurios būtų galima imtis.
„Tai (kuro kainų lubų įvedimas – ELTA) gali būti viena iš priemonių, bet turime tą labai aiškiai apsvarstyti, pažiūrėti biudžeto galimybes ir surasti būdų, kaip galėtume amortizuoti kuro kainų kilimą“, – Seime žurnalistams antradienį sakė premjerė, kurią citavo ELTA.
Anot jos, labai aktyvi diskusija dėl naftos rezervo atsargų „išleidimo“ į rinką vyksta Europos Sąjungos lygiu.
Savo ruožta finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sakė, kad apie tokias priemones kalbėti dar ankstyva, o sumažinus degalų kainų spaudimą vartotojams specialiomis priemonėmis, jis būtų perkeltas kitur.