Daug kur pelningumas nulinis ar net minusinis
Pagal franšizės sutartis dienos pietų restoranai veikia Lietuvos didžiuosiuose miestuose, Lenkijoje ir vienas – Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Jie lankytojus priima tik keturias valandas per dieną ir tik darbo dienomis.
Maitinimo verslas jau kelerius metus išgyvena nelengvus laikus – dėl mokesčių naštos ir mažėjančio klientų srauto tenka užsidaryti, bankrutuoti. „iLunch“ vykdomasis direktorius Donatas Vaitasius „Delfi“ sako, kad nerimas verslui nepersiduoda, bet ši žiema buvo neeilinė.
„2026 m. žiemą turbūt blogiau būti negalėjo, nes turėjome neeilinę žiemą. Neeilinė žiema išaugino elektros kainas – jos buvo rekordinės. Niekas nešneka, nors labai intensyviai kalbėjo prieš dvejus metus, kai buvo elektros krizė ir valstybė kompensavo elektros tarifų skirtumą ir visa kita.
Sausio-vasario mėnesiais elektros kaina iš esmės yra kriziniame lygyje – virš 20 centų už kilovatvalandę, sudedant visas dedamąsias. Elektros kainos buvo rekordinės, šildymo kainos buvo rekordinės dėl ypatingai šaltos žiemos“, – dėstė tinklo vadovas.
Jis atkreipė dėmesį ir į nuo sausio 1 d. padidintą minimalią mėnesio algą, kuri nuo metų pradžios augo 115 eurų arba 11,1 proc.
„Sąnaudos augo dviženkliais procentais, kaip ir kiekvienais metais, tačiau pajamos dėl tos pačios šaltos žiemos ir lėtesnio žmonių judėjimo toliau mažėjo ir traukėsi. Ką matau pagal bendrą sektoriaus statistiką, pajamos išliko panašiame lygyje, bet ką mes pajautėme savo pavyzdžiu, tai matėme tiesioginių pajamų mažėjimą, nes įmonės darbuotojams rekomendavo dirbti nuotoliu, dalis ugdymo įstaigų vienais ar kitais periodais dirbo nuotoliu.
Bendrai mieste buvo mažiau judėjimo, nei įprastą šiltą žiemą“, – pastebėjo D. Vaitasius.
Pasak jo, dėl visų išvardytų priežasčių ir augančių sąnaudų toliau laukia verslo uždarymai ir bankrotai. Tačiau toks scenarijus ir buvo prognozuotas, tik panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) 9 proc. lengvatą maitinimo įstaigoms. Kaip teigta, apie tokį scenarijų atstovai jau buvo įspėję Vyriausybę, Seimą ir skirtingas frakcijas.
Didieji tinklai dar kažkiek išsilaiko, bet visas smulkusis ir vidutinis verslas masiškai užsidarinėja.
Donatas Vaitasius
„Po panaikintos lengvatos panaikino Lietuvos maitinimo sektoriaus tas kelias ir laukia. Sektoriaus pelningumas yra nulinis arba tam tikruose versluose minusinis, tai tu negali vykdyti veiklos, dirbdamas į nuostolį. Tu gali vieną, kitą mėnesį, ypač, kai esi nedidelė įmonė, šeimos verslas.
Kiek jūs iš savo kišenės galėtumėte minuso padengti, kiek mėnesių iš eilės? Turbūt vienas mėnuo, kitas mėnuo ir baigiasi jūsų santaupos, jūs pavargstate ir uždarote tą vietą, kurioje jūs dirbote“, – pateikė pavyzdį verslininkas.
Kainų didinti nebėra kur?
Vien Lietuvoje veikia daugiau nei dvidešimt „iLunch“ restoranų, o apyvarta, kaip skaičiuoja vadovas, kasmet siekia 20 mln. eurų. Tuo metu įmonės pelningumas siekia apie 1 proc. „Tokio dydžio verslai ne tokias grąžas turėtų generuoti“, – pridūrė jis.
D. Vaitasius pateikė vieno Lietuvoje įmonių grupės pavyzdį: apyvarta siekia 60 mln. eurų, bet neuždirba nė 1 mln. eurų. Minėtu atveju, pelningumas siekė vos daugiau nei procentą.
„Tai nėra kelias į ilgalaikį verslo išlikimą ir tęstinumą, nes kyla klausimas, kiek tiek uždirbdamas gali toliau investuoti? Negali nieko investuoti. Galbūt gali išsilaikyti ir pragyventi šią dieną, rytoj, galbūt sulaukti dienos po rytojaus, bet negali planuoti investicijų, nes paprasčiausiai nėra iš ko, jei nieko neuždirbi“, – nuomone pasidalijo jis.
D. Vaitasiaus teigimu, valstybė mokesčių pavidalu nuo 1 maitinimo sektoriaus euro paima apie 30 centų, o pačiam verslui lieka „niekinis 1 proc. ar 2 proc“. Tokią mokesčių sistemą jis vadina „neadekvačia ir pertekline“.
Todėl žada ir toliau su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociaciją nenuleisti rankų ir siekti, kad būtų sugrąžintas lengvatinis PVM mokesčio tarifas maitinimo sektoriui.
Dėl šių priežasčių brangsta maistas restoranuose.
„Mūsų konkrečiu atveju, kaip ir daugelis kitų maitinimo verslų, kainų auginti nematome galimybių, nes jos jau yra labai ribinės. Jeigu savo kainas koreguojame, jos būna koreguojamos apie 10–20 proc., kas turbūt yra keletas procentinių punktų. Savo kainodarą labiau sekame pagal visus infliacijos rodiklius“, – nurodė jis.
Pašnekovas tvirtina, kad pučiantis kainoms neįmanoma turėti tokių pačių patiekalų kainų, todėl jos peržiūrimos.
Tačiau įdomu tai, kad dienos pietų kaina tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje ar Dubajuje – beveik tokia pati, konvertavus sumą į eurus. Pagrindinis patiekalas šiame tinkle kainuoja iki 7,9 Eur. Tarkime, dabar Dubajuje pietūs kainuoja 29 dirhamus, o valiutą konvertavus į eurus kaina siektų 6,78 Eur (kovo 4 d. valiutos kursas: 1 dirhamas – 0,23 Eur), o Lenkijoje lygiai tiek pat (1 zlotas – 0,23 Eur).
Pasak restoranų tinklo vadovo, visoms šalims taikoma vienoda kainodara, o pagrindinis tikslas yra per kelias valandas darbo generuoti kuo didesnius srautus.
„Lietuvai sakome „ne“, nors labai norėtume pasakyti „taip“
Beveik dešimtmetį restoranų tinklas plėtėsi Lietuvoje, tačiau dėl ekonominių aplinkybių plėtrą šalyje kol kas stabdo. Vadovas paaiškino, kodėl užuot vykdę plėtrą Lietuvoje, žvilgsnį nukreipė į Lenkiją ir Dubajų.
„Bendrai žiūrint visą sektoriaus pelningumą, investicijų grąžą ir paskutinių atidarytų restoranų grąžą, matosi, kad grąžos nėra. Dėl to esame priėmę strateginį sprendimą, kad investicijas prie šiandieninės mokestinės aplinkos esame pilnai sustabdę.
Vykdome įsipareigojimas pagal iš anksčiau pasirašytas nuomos sutartis ir atsidarome ten, kur turime atsidaryti“, – komentavo jis.
Kaip pranešė, laukia tik vieno restorano atidarytas Klaipėdoje. Daugiau restoranų atidaryti neplanuoja. Priminsime, kad pernai buvo pranešta apie Palangoje nuo 2024 m. veikusios vietos pardavimą.
Kita vertus, žadama plėstis Dubajuje, o Lenkiją mato kaip rinką, kurioje yra didelės plėtros galimybės ir ženkliai didesnė investicijų grąža. Šiemet jau pranešta apie 100 restoranų atidarymą kaimyninėje šalyje.
Skirtingai nei Lietuvoje, Lenkija taiko 8 procentų lengvatinį PVM tarifą, Dubajus taiko 5 procentų PVM tarifą. Tai matematika nu turbūt nėra labai sudėtinga.
Donatas Vaitasius
Jis sako, kad būtent dėl Lietuvos grąžinto 21 proc. PVM, žiūri į dar didesnę plėtrą Lenkijoje. Ten, kiek teko susidurti verslui, daug lemia ne tik mokestinė sistema, bet ir ekonomikos dydis ir jos stiprybė. Tai reiškia daugiau lankytojų su didesne perkamąja galia.
Tačiau rinkos skiriasi savo kultūriniais niuansais ir įpročiu pietauti restoranuose, įtakos turėjo koronaviruso pandemija, kuri parodė nuotolinio darbo galimybę.
Be kita ko, įžengti į naują rinką nėra taip lengva dėl specifinių reikalavimų maitinimo įstaigoms, teisinės ar mokestinės sistemos.
„Iš šono atrodo labai paprasta atidaryti restoraną, bet aš sakau – paimkite ir atidarykite, tada galėsime padiskutuoti“, – patikino tinklo vadovas. Todėl, kaip minėjo, užsienio šalyse samdo vietinius konsultantus ir darbuotojus.
Siunčia palinkėjimą valdžiai ir žmonėms
Su „Delfi“ aktualijas aptaręs „iLunch“ restoranų tinklo vadovas sako norintys pasidalinti žinute valdžiai.
„Mes tiesiog linkime Lietuvos valdžiai pakeisti požiūrį į maitinimo verslą Lietuvoje, nes tai yra būtina verslo išlikimui, sėkmingam darbui ir tęstinumui, nes labai gaila matyti, kaip tikrai geri ir kokybiški restoranai tinklai užsidaro ir rinkoje atsiranda tuščia skylė. Ji vienaip ar kitaip užsipildo, bet akmuo nuo kalno rieda – visas maitinimo sektorius rieda nuo kalno.
Norėtųsi tą nuo kalno riedantį akmenį sustabdyti ir kad sektorius gyvuotų, klestėtų“, – kalbėjo D. Vaitasius.
Verslo atstovas tikina nenorintis verkšlenti, tačiau su tokia mokesčių sistema verslą galima nustekenti taip, kad jo tiesiog nebeliks.
„Toks yra nuoširdus patarimas Lietuvai, nes verslas nori investuoti, nori kurti naujus konceptus, nori vystytis, nori daryti, nori augti. Tai nors suteikite tą galimybę ne tik mums, bet ir visiems kitiems rinkos žaidėjams“, – pasidalijo pašnekovas.
Jis taip pat paskatino žmones solidarizuotis su verslu ir atšilus orams dažniau užsukti į šalies restoranus, kad sektorius gautų šviežaus pavasario oro ir atsigautų po sunkios žiemos.