S. Šoigu žodžius antradienį, kovo 17 d., citavo visa Rusijos žiniasklaida.
„Nė vienas Rusijos regionas negali jaustis saugiai. Dar visai neseniai Uralas buvo nepasiekiamas oro antskrydžiams iš Ukrainos teritorijos, bet šiandien jis jau yra tiesioginės grėsmės zonoje“, – praėjus jau ketveriems metams po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios gėdingai pripažino S. Šoigu.
Anot jo, praėjusiais metais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įvykdytų oro atakų prieš infrastruktūros objektus įvairiuose Rusijos regionuose skaičius išaugo beveik keturis kartus: tokių išpuolių užfiksuota daugiau nei 23 tūkst. Be to, buvusio gynybos ministro teigimu, Rusijoje užfiksuota „40 proc. daugiau teroristinių išpuolių – iš viso 1 830“.
Saugumo tarybos vadovas akcentavo, kad Ukrainos kariuomenės prioritetiniai taikiniai yra „kariniai ir transporto objektai bei kuro ir energetikos kompleksai“. Nuo šių metų pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos „suintensyvino atakas prieš Rusijos įmones ir naftos perdirbimo gamyklas, vykdančias karinius užsakymus ir aprūpinančias Rusijos armiją“.
Vietoje žadėtos „demilitarizacijos“ Rusija sulaukė priešingo rezultato: einant penktiesiems vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ metams ukrainiečių pajėgos vis giliau skverbiasi į Rusijos Federacijos gilumą. Šalies valdžia faktiškai pripažino, kad saugių vietų Rusijoje nebeliko. Anksčiau Ukraina savo sparnuotosiomis raketomis „Flamingo“, nuskriejusiomis maždaug 1 400 km, pasiekė taikinius Rusijos gilumoje.
Anot S. Šoigu, pagrindiniai ukrainiečių pajėgų taikiniai yra kariniai objektai bei logistikos ir energetikos infrastruktūra, aprūpinanti Rusijos armiją. Pareigūnas taip pat pripažino, kad dabar ukrainiečių taikikliuose gali atsidurti net atokiausios Rusijos teritorijos.
S. Šoigu pabrėžė, kad ukrainiečių ginklų, visų pirmą dronų, išvystymas ir jų panaudojimo būdai pasiekė tokį lygį, kad „joks Rusijos regionas negali jaustis saugus“. Tai vienas griežčiausių aukščiausios Rusijos vadovybės pripažinimų per visą karą.