Karo pradžioje daugelis Vakarų apžvalgininkų klaidingai manė, kad Rusija greitai įveiks pasipriešinimą, tačiau jos pajėgos patyrė pralaimėjimą ir buvo nustumtos atgal. Tada kai kurie ekspertai prognozavo, kad po Ukrainos kontratakų Rusijos kariuomenė žlugs, tačiau ir šie lūkesčiai pasirodė pirmalaikiai. Maskva sugebėjo atnaujinti savo puolimą.

Svarbiausias pokytis yra tas, kad nuo 2022 m. Rusijos vadai pradėjo sistemingai studijuoti operatyvinę patirtį, įsisavinti pamokas ir skleisti jas visoje gynybos ekosistemoje – nuo gamyklų ir mokslinių tyrimų centrų iki universitetų ir fronte esančių dalinių.

Todėl Rusija pritaikė naują taktiką ir patobulino ginkluotę: žvalgybai ir kovai pradėjo naudoti bepiločius orlaivius, sukūrė patobulintas raketas ir stipresnes šarvuočių sistemas, suteikė daugiau iniciatyvos jaunesniesiems vadams ir šią praktiką įtvirtino mokymo programose bei koviniuose vadovuose. Tai, kas anksčiau buvo laikoma priešo silpnybe, tapo vienu iš jo pranašumų.

Leidinyje rašoma, kad dėl šių pokyčių Ukraina artimiausiais mėnesiais gali patirti „dar didesnę destrukciją“:

„Ukrainai teks susidurti su greitesnėmis ir dažnesnėmis Rusijos bepiločių orlaivių atakomis, dėl kurių bus padaryta daugiau žalos miestams, civiliams gyventojams ir ypatingos svarbos infrastruktūrai. Pro Ukrainos gynybą prasiskverbs daugiau raketų. Dešimt mylių, vedančių iki fronto linijos, kurios ir taip yra labai pavojingos, taps dar pavojingesnės ir sunkiau įveikiamos. Ukrainos gynyba ir didelio masto dronų bei artilerijos atakos gali neleisti šiems pokyčiams padėti Rusijai pasiekti kokių nors dramatiškų proveržių. Tačiau jie reiškia, kad Maskva gali ir toliau mainais į savo karių gyvybes iš lėto siekti pergalių Donbase, tikėdamasi, kad NATO pavargs nuo konflikto.“

Kartu žurnale pažymima, kad, mėgindama prisitaikyti prie pokyčių, Rusija dėl tarptautinių sankcijų, problemų apsirūpinant svarbiausiais ištekliais, sunkumų gaminant modernią įrangą, personalo trūkumų ir drausmės vis dar susiduria su didelėmis kliūtimis. Rusijos pajėgoms reikės stabilaus finansavimo, medžiagų ir patyrusių veteranų, kad būtų galima sėkmingai ir tvariai atkurti pajėgas.

Maskva įgyta patirtimi jau dalijasi su savo partneriais, tokiais kaip Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja. Todėl Jungtinės Valstijos ir Europos sostinės turėtų ne nusigręžti nuo karo Ukrainoje, o aktyviai studijuoti Rusijos patirtį ir keisti savo pačių metodus. Priešingu atveju Vakarai rizikuoja atsilikti svarbiausiose srityse, ypač naudojant dronus karyboje.