Europos Komisija pareiškė, kad laikinai ratifikuos susitarimą, o tai reiškia, kad jis gali įsigalioti net ir tada, jei Europos įstatymų leidėjai teisiškai užginčys susitarimą Europos Teisingumo Teisme.
Dėl šio susitarimo ketvirtį amžiaus derėjosi šalys, kuriose šiuo metu gyvena daugiau kaip 700 mln. žmonių ir sukuriama 25 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto. Jam vienbalsiai pritarė 58 posėdyje dalyvavę Paragvajaus deputatai, praėjus beveik dviem savaitėms po to, kai Senatas tam atvėrė kelią. Po pritarimo dabar laukiama prezidento Santjago Peños parašo.
Po šiandieninio balsavimo Paragvajus, po Urugvajaus, Argentinos ir Brazilijos, tapo ketvirtąja ir paskutine Mercosur nare steigėja, ratifikavusia šį susitarimą.
Naujausia Mercosur narė Bolivija derybose nedalyvavo, tačiau prie susitarimo galės prisijungti artimiausiais metais.
„Tai istorinis susitarimas Paragvajui, regionui ir pasauliui. Mes kuriame galbūt didžiausią rinką pasaulyje“, – sakė valdančiosios Kolorado partijos deputatas Rodrigo Gamarra, dabartinis Mercosur parlamento (Parlasur) pirmininkas.
Daugiau nei devynias valandas trukusiame posėdyje deputatai gyrė galimybes, kurias susitarimas atvers abiem blokams.
„Šis laikinasis susitarimas yra tiltas į visišką integraciją“, – sakė deputatė Juanma Añazco, taip pat atstovaujanti Kolorado partijai.
„Tai buvo metų metai derybų ir nenoro… šis pasiekimas tikrai yra istorinis įvykis“, – pridūrė deputatas Alejandro Aguilera, taip pat priklausantis valdančiajai koalicijai.
Opozicijos atstovai taip pat išreiškė paramą susitarimui, o nepriklausomas deputatas Raúlis Benítezas pažymėjo, kad „ten, kur yra izoliacija, mes atsakome daugiašališkumu“.
Balsavimu Paragvajuje užbaigiamas prisijungimo prie susitarimo procesas ir jo patvirtinimas Pietų Amerikoje.
Urugvajus buvo pirmoji Pietų Amerikos valstybė, ratifikavusi susitarimą vasario pabaigoje. Tą pačią dieną Argentina taip pat užbaigė ratifikavimo procesą didele balsų dauguma tiek Senate, tiek Deputatų rūmuose.
Brazilijos, didžiausios Mercosur ekonomikos, Senatas vienbalsiai ratifikavo susitarimą kovo pradžioje, gavęs žemųjų rūmų pritarimą.
27 ES valstybių narių parlamentai neprivalo atskirai ratifikuoti šio svarbaus prekybos susitarimo, tačiau Europos Parlamentas dar kartą balsuos dėl jo ratifikavimo, jei ir kai teisme bus padaryta išvada, kad susitarimas neprieštarauja ES sutartims.
Laisvosios prekybos susitarimui priešinosi Prancūzija, kairiųjų pažiūrų grupės ir ūkininkų sąjungos, teigdamos, kad jis destabilizuos Europos žemės ūkio sektorių.
Kartu su Brazilijos prezidentu Luizu Inácio Lula da Silva, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen buvo viena iš pagrindinių susitarimo varomųjų jėgų. Savo pareiškime ji vadino susitarimą „vienu svarbiausių šio amžiaus pirmosios pusės prekybos susitarimų“.
„Mercosur įkūnija dvasią, su kuria Europa veikia pasaulinėje arenoje. Europa stiprėja ir įgyja nepriklausomybę“, – sakė ji.