Vertingiausios žuvys
Visų svarbiausia – sveikatai palankiausi pasirinkimai. Tikrai ne kiekviena žuvis pasižymi tomis pačiomis savybėmis ir maistine verte, todėl reikėtų rinktis tokią žuvį, kuri gali praturtinti organizmą naudingomis medžiagomis. Paklausta, kokias žuvis išskirtų kaip vertingiausias sveikatai, dietistė Indrė Trusovė nedvejodama įvardija tris rūšis.
„Sardinėse labai daug omega 3, vitamino D, seleno, vitamino B12, kalcio. Svarbu paminėti, kad mažose žuvyse yra daug mažiau sukauptų teršalų nei didelėse žuvyse. Lašišoje daug omega 3 riebalų rūgščių, vitaminų D ir B12, taip pat tai yra ypatingai geras baltymų šaltinis. Silkėje taip pat daug vitamino D, omega 3, seleno ir B grupės vitaminų“, – vardija I. Trusovė.
Pasak jos, svarbu suprasti ir skirtumus tarp liesos bei riebios žuvies. Abi grupės turi savo privalumų, todėl neturėtų konkuruoti tarpusavyje.
„Nėra teisinga sakyti, kad kažkuri grupė yra „geresnė“. Abi jos turi skirtingas naudas, tad geriausia, jei papildo viena kitą. Trumpai tariant, riebi žuvis naudinga smegenų ir širdies sveikatai. Tuo tarpu liesa žuvis puikus pasirinkimas tiems, kurie kontroliuoja svorį, bet nori surinkti pakankamą baltymų kiekį. Sveikatai palankios mitybos atveju reikėtų, jog abi grupės būtų mitybos racione“, – pabrėžia ji.
Kalbėdama apie konkretų šventinį meniu, dietistė išskiria kelis saugius ir universalius pasirinkimus.
„Lašiša – visada puikus ir saugus pasirinkimas. Pagaminama greitai ir nesudėtingai, o atrodo tikrai gražiai ir prabangiai. Silkė – gera kaina, naudinga, taip pat galima paruošti įvairiausiais būdais. Vietoje majonezo [geriau] naudoti graikišką jogurtą, avokadą. Upėtakis – taip pat labai naudingas sveikatai, skanus ir nesudėtingai paruošiamas“, – sako ji ir pabrėžia, kad būtent šios žuvys leidžia suderinti šventiškumą, maistinę vertę ir paprastą paruošimą.
Dažniausios klaidos
Vis dėlto net ir pasirinkus vertingą žuvį, jos nauda gali sumažėti dėl netinkamo ruošimo būdo. I. Trusovė atkreipia dėmesį, kad lietuviai vis dar dažnai renkasi sveikatai mažiau palankius žuvies gaminimo būdus.
„Viena didžiausių klaidų – netinkamas paruošimas: tai kepimas prastos kokybės aliejuje, tešloje. Žuviai ruošti geriausia rinktis garus, troškinimą, orkaitę, trumpą kepimą be riebalų. Labai svarbu neperkepti“, – aiškina pašnekovė.
Ji taip pat pastebi, kad gyventojai dažnai nepagrįstai baiminasi konservuotų produktų ar gyvsidabrio žuvies sudėtyje.
„Renkantis dažnai žmonės bijo rinktis konservus, nors pavyzdžiui sardinės ar skumbrė konservuose gali būti net labai vertingos. Taip pat dažnai sakoma, kad vengia žuvies dėl gyvsidabrio, nors tiesa ta, kad tokia rizika yra tik didelėse plėšriose žuvyse ir suvalgant ypatingai didelius jų kiekius, mažose žuvyse rizikos nėra.
Taip pat dažnai renkamasi žuvį, kuri per daug sūdyta, rūkyta – jose per didelis druskos kiekis ir kartais nitritų. Na, ir taip pat, baimė valgyti riebią žuvį, kurioje iš tiesų daugiausia vitamino D ir omega 3“, – atkreipia dėmesį dietistė.
O perkant žuvį, pabrėžia ji, svarbiausias kriterijus – šviežumas, tačiau ir šaldyti produktai gali būti kokybiški, jei tinkamai laikomi.
„Svarbiausia, žinoma, – šviežumas, tad tai turi būti pagrindinis kriterijus. Atkreipkite dėmesį, kad žuvis nebūtų gleivėta, nebūtų blogo kvapo, kraštai [būtų] nepageltę, neapdžiuvę. Dažnai žmonės nežino, jog, pavyzdžiui, greitai užšaldyta žuvis gali būti ne mažiau kokybiška nei „šviežia“. Renkantis šaldytą žuvį, venkite storo ledo sluoksnio ar šerkšno, tai gali reikšti pakartotiną užšaldymą.
Laukinė žuvis dažniausiai bus natūralesnė, bet taip pat dažniau gali turėti sunkiųjų metalų. Renkantis augintą žuvį, dažniau galime būti tikri dėl kokybės ir ji prieinama ištisus metus“, – pabrėžia I. Trusovė.
Vis dar gajos tradicijos
O kokią žuvį šventiniam stalui dažniausiai renkamės? Tradicinę. Lietuviai šventiniam stalui dažniausiai ruošia žuvį, kurią įprastai esame pratę ragauti nuo seno. Tą patvirtina ir prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Luka Lesauskaitė-Remeikė pastebėdama, kad nors vartotojų elgsena kasdienėje prekyboje po truputį keičiasi, Velykų stalas Lietuvoje išlieka gana konservatyvus.
„Velykų laikotarpiu žuvies kategorijoje matome nuosaikų sezoniškumą. Nors šis laikotarpis nėra toks intensyvus kaip Kalėdos, tam tikri pirkėjų pasirinkimų pokyčiai vis dėlto pastebimi. Prieš Velykas šiek tiek padidėja tradicinių žuvies produktų paklausa, ypač silkių bei marinuotos ar sūdytos žuvies segmente. Šie produktai išlieka svarbia šventinio stalo dalimi“, – komentuoja L. Lesauskaitė-Remeikė.
Anot prekybos tinklo atstovės, lietuviai tradicijoms nenusižengia net ir augant kainoms: „Kasdienėje prekyboje matomas didesnis pirkėjų jautrumas kainai, tačiau Velykų laikotarpiu pirkėjų elgsena šiek tiek keičiasi. Šventėms žmonės dažniau laikosi tradicijų ir yra linkę rinktis įprastus, šventiniam stalui būdingus produktus.“ Tai, pasak jos, rodo, kad kylančios kainos neatbaido nuo noro Velykų stalą dengti pažįstamais skoniais.
„Kalbant apie šviežią žuvį, didžiausi pardavimai fiksuojami lašišos ir upėtakio filė segmente, tačiau čia itin svarbų vaidmenį atlieka akcijos – pardavimų apimtys stipriai priklauso nuo to, kuri konkreti prekė tuo metu pasiūloma patrauklesne kaina“, – sako ji ir vis dėlto pastebi, kad šviežia žuvis šiuo laikotarpiu nėra itin populiari prekė – lietuviai renkasi tuos produktus, kurie istoriškai siejami su Velykų stalu.
Tačiau, pastebi L. Lesauskaitė-Remeikė, bendras vartotojų požiūris, ne šventiniu laikotarpiu, į žuvį ilgainiui kinta.
„Nors šventėms dominuoja tradicija, kasdienėje prekyboje auga susidomėjimas šviežia žuvimi, ypač filė formatais, kuriuos patogu paruošti. „Vertingos žuvies“ samprata taip pat pamažu plečiasi – vartotojai vis dažniau atkreipia dėmesį į produkto kokybę, kilmę, patogumą ir kainos bei kokybės santykį“, – aiškina prekybos tinklo atstovė.