Su situacija gerai susipažinusių šaltinių teigimu, I. Ruginienė įsitikinusi, kad užsienio politikoje kai kuriais klausimais ji galėtų padaryti daugiau ir geriau nei dabar daro prezidentas ar užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Savo ruožtu prezidentūroje, matant Vyriausybės vadovės aktyvumą, kyla nerimas. Juk patirties diplomatijoje neturinti, tačiau suaktyvėjusi ministrė pirmininkė ypač sudėtingoje geopolitinėje situacijoje gali atnešti ne naudos, o sunkiai ištaisomų klaidų bei nuostolių valstybei.
„Juk vidaus politikoje tiek neišspręstų problemų, kurias sprendžiant trūksta I. Ruginienės aktyvumo. Nereikėtų premjerei bėgti nuo ne visada malonių vidaus politikos klausimų“, – neformaliame pokalbyje svarsto prezidento komandos narys.
Taigi, įtampa artimiausiu metu gali didėti ne tik tarp premjerės ir užsienio reikalų ministro, bet ir santykiuose su prezidentu. Žibalo gali šliukštelėti ir kol kas dar siaurose socialdemokratų gretose egzistuojanti iniciatyva pakeisti Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) tvarką.
Kaip tikina LSDP garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis, kitos išeities, kaip tik premjerei perimti dalį šiuo metu prezidento atstovaujamų klausimų EVT, tiesiog nėra. Net jei tai reikštų atvirą konfliktą su monopolio EVT atsisakyti neketinančiu prezidentu – apginti Konstituciją svarbiau, sako europarlamentaras.
Premjerė mano, kad gali geriau nei Nausėda ir Budrys
Ar galima sakyti, kad premjerės aktyvumas užsienio politikoje sukūrė rimtą dilemą Vyriausybės ir prezidento santykiams? Kol kas dar ne, nepaisant to, kad abiejose pusėse atsiranda vis daugiau abipusės konkurencijos ir nepasitenkinimo vienas kitu.
„Esame konkurentai ir mes lenktyniaujame“, – neformaliai sako premjerės aplinkos žmonės, galvoje turėdami būtent užsienio politikos klausimus.
Su Vyriausybės, prezidento ir Seimo santykių specifika gerai susipažinę asmenys net sako, kad užsienio politikos bare vyksta trijų ego, o ne trijų vertybių susidūrimas.
„Užsienio politika yra tema, kur visi trys – prezidentas, premjerė ir užsienio reikalų ministras – mato galimybę lyderiauti“, – taip neformaliai kalba politinius procesus iš arti stebintis šaltinis.
Visgi, svarbiausias veiksnys šioje intensyvėjančioje tarpinstitucinėje konkurencijoje yra premjerė ir jos įsitikinimas, kad jai ne tik reikia, bet ir privalu būti aktyvesnei. Apie tai kalbėti leidžia VTEK akiratyje atsidūręs sprendimas į susitikimą su popiežiumi vežtis šeimą.
Komentuodama kritikos sulaukusį sprendimą, I. Ruginienė žurnalistams sakė, kad pasirinkimas tokiais atvejais yra dvejopas: būti pasyviu arba aktyviu. Taigi, nepaisant kitaip situaciją vertinančios politinės aplinkos, sprendimą už valstybės lėšas vežtis šeimą į Vatikaną I. Ruginienė supranta būtent kaip aktyvumo įrodymą.
Labai panašu, jog Vyriausybės vadovė tai traktuoja ir kaip savo gebėjimą į situaciją bei politikos darymą pažvelgti nestandartiškai. Juk nei G. Nausėda, nei ministras K. Budrys taip nesielgia, o jei nesielgia – atviros durys jai.
Be to, susidaro įspūdis, I. Ruginienei nėra savaime suprantama, kad paskutinį žodį užsienio politikos srityje būtinai turėtų tarti prezidentas ar užsienio reikalų ministras. Vyriausybės vadovė neturi didelio pasitikėjimo bei pasitenkinimo K. Budriu. Panaši situacija ir dėl šalies vadovo.
Klausantis premjerės rato žmonių, taip pat galima susidaryti nuomonę, kad I. Ruginienė labai nesidžiaugia prezidento užsienio politikos standartu ar turiniu. Dėl to ji mano, kad turi nemažai erdvės diplomatijoje veikti daug intensyviau – galbūt bandyti pačiai imtis iniciatyvos stiprinant santykius su strategiškai svarbiomis valstybėmis, įskaitant ir JAV.
Ar toks įsivaizdavimas gali atvesti prie konservatorių taikytų praktikų – reikalauti iš prezidento pasidalyti Lietuvos atstovavimo EVT prerogatyva? Premjerė šio klausimo giliai į stalčių nenugrūda, tačiau dar ir nededa ant stalo. Interviu LRT ji kelis kartus paklausta neatsakė, ką žada daryti dėl šio klausimo.
I. Ruginienė supranta, kad pareikalauti galimybės vykti bent į dalį EVT reikštų susidūrimą su prezidentu. Šalies vadovo stovykla tai patvirtina. Jų teigimu, G. Nausėda nuožmiai gins tolesnį savo dalyvavimą EVT esamu lygiu bei apimtimi. Jei nenusileido konservatoriams ir Ingridai Šimonytei, nenusileis ir socialdemokratams bei I. Ruginienei. Todėl tokio klausimo padėjimas ant stalo reikštų atvirą politinę kovą.
Kol kas panašu, kad tik partijos garbės pirmininkas V. P. Andriukaitis neabejoja – su kitąmet prasidėsiančiu Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungai (ES) prezidento darbas EVT privalės pasikeisti. Apie tai – šiek tiek vėliau tekste.
Būgštauja, kad diplomatijoje užsikūrusi premjerė nepridarytų žalos
Daukanto aikštės rūmų koridoriuose I. Ruginienės aktyvumas yra pastebimas, tačiau nebūtinai giriamas. Prezidentūra atsargiai žiūri į kai kuriuos premjerės komentarus užsienio politikos klausimais ir ne itin palankiai reaguoja pasiteiravus, kas būtų, jei artimiausiu metu I. Ruginienės įsitraukimas į užsienio politiką būtų dar platesnis ir aktyvesnis.
Toks skepsis jaučiamas ne dėl konkurencijos ar nerimo, kad užsienio politikos „failuose“ užsikūrusi I. Ruginienė sumažins šalies vadovo vaidmenį. Prezidentūroje neformaliai šnekama, kad patirtimi diplomatijoje pasigirti negalinčiai premjerei mokytis, sprendžiant itin sudėtingus klausimus, tiesiog nėra pats geriausias laikas. Kitaip tariant, būgštaujama, kad iš aktyvumo bus daugiau žalos nei naudos. Tuo labiau, kai vidaus politikoje esama daug klausimų, kuriuose Vyriausybės vadovė galėtų būti aktyvesnė.
„Mokymuisi laikas netinkamas, nes kai kurie sprendžiami užsienio politikos klausimai tiesiog gali per brangiai kainuoti“, – taip teko girdėti neformaliai kalbant vieną prezidento komandos atstovą.
Mano, kad neatsakingai pasisako su JAV susijusiais klausimais
„Negalima sudaryti įspūdžio, kad tokiais klausimais mes esame ne su Vašingtonu“, – taip kalba užsienio politikos formavimą iš arti stebintis asmuo.
Todėl ką besiūlytų ar, tuo labiau, ko prašytų amerikiečiai, Lietuvai reikia jei ne iš karto sutikti, tai bent jau pozityviai išklausyti. Panašu, kad būtent tokiu devizu vadovaujamasi Užsienio reikalų ministerijoje ir prezidentūroje. O ypač pastarojoje pastebima, kad Vyriausybės vadovė tokio reakcijos algoritmo iki galo neperpranta.
Tai rodo ir LRT.lt aprašyta I. Ruginienės ir užsienio reikalų ministro K. Budrio diskusija dėl to, ar reikėtų greičiau jungtis prie JAV buriamo bloko dėl kritinių mineralų ir retųjų žemės elementų išgavimo. K. Budrys šiuo klausimu norėtų judėti su JAV, bet premjerė ministrą sustabdė ir pareikalavo laukti bendro Europos Komisijos sprendimo.
Aktyvumas diplomatijoje – tik priedanga nuo nemalonaus chaoso vidaus politikoje
Kodėl premjerė didina apsukas užsienio politikos srityje? Gal nieko blogo – juk jos pirmtakas Gintautas Paluckas susilaukdavo net replikų viešojoje erdvėje, kad yra neaktyvus diplomatijos bare. Galbūt gerai, kad turime premjerę, kuri pati nori būti aktyvi?
Kalbantis neformaliai, prezidentūroje į tokį klausimą galima išgirsti štai kokį atsakymą: „Kol kas matome daugiau aktyvumo dėl aktyvumo, o ne dėl rezultato. Kol kas didesniu aktyvumu užsienio politikoje tik bandoma atsitraukti nuo vidaus klausimų.“
O šalies vidaus politikoje juk nesiliauja nemalonūs klausimai valdantiesiems dėl malonumo nekeliančio partnerio Remigijaus Žemaitaičio. Kur kas geriau kurti reputaciją užsienyje.
Be to, iš dalies dėl anksčiau aptartų priežasčių prezidento aplinkoje manoma, jog ministrė pirmininkė, aktyviai ir drąsiai reikšdama savo pozicijas, gali sukurti naujų dilemų ar net problemų Lietuvos užsienio politikoje. Jos pastangos vertinamos, tačiau nėra pasitikėjimo ir garantijų, kad atlikti žingsniai nevirs problemomis. Pavyzdžiui, jei premjerė užsimotų imtis dar aktyvesnės iniciatyvos santykiuose su Vašingtonu ar Madridu.
Politinės įtampos Andriukaičio negąsdina: EVT atstovavimo tvarką būtina keisti
Europos Parlamente dirbantis socialdemokratas V. P. Andriukaitis įsitikinęs, kad šiuo metu susiklosčiusi Lietuvos atstovavimo EVT praktika prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Todėl susidaro įspūdis, kad politikas net neabejoja, jog G. Nausėdos monopolis šiuo klausimu eina į pabaigą.
V. P. Andriukaitis kartoja anksčiau ne kartą dėliotus argumentus, kad į EVT turėtų važiuoti ir premjeras, nes būtent šio veiklos prerogatyvoje yra nemaža dalis klausimų, kuriuos svarsto ES vadovai. Labai panašiai kalbėjo ir praėjusiame Seime dominavę konservatoriai.
„Kai kalba eina apie vidaus rinkos klausimus, kada eina kalba apie monetarinę ekonominę sąjungą, kai kalba eina apie vidaus rinkos konkurencingumą – tai išimtinė valstybės Vyriausybės kompetencija. Ji negali perleisti šių kompetencijų. Todėl akivaizdu, kad vienu atveju į EVT turi vykti prezidentas, kitu – premjeras. Pagal klausimus“, – Delfi sakė V. P. Andriukaitis, pridurdamas, kad tą aiškiai indikuoja ir ES vadovų susitikimų formato pavadinimas.
„EVT trumpinys – tai yra žargonas. Iš tikrųjų yra EVVVT – Europos valstybių ir vyriausybių vadovų tarybą. Trys V“, – aiškino socialdemokratas.
LSDP garbės pirmininko teigimu, jei iki šiol ir buvo galima pro pirštus žiūrėti į atstovavimo EVT klausimą, tai artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES to daryti nebeįmanoma. Lietuva jau kitais metais imsis šių pareigų.
„Konstitucija prezidentui nesuteikia galių perimti Vyriausybės kompetencijas. Ir tai bus dar svarbiau, kai Lietuva pirmininkaus ES. Juk Lietuvos Konstitucija neleidžia prezidentui pirmininkauti Vyriausybei. Joks prezidentas šios funkcijos perimti negali“, – sakė socialdemokratas, pastebėdamas, jog jau kitais metais reikės padėti tašką šioje diskusijoje.
„Kitais metais, akivaizdu, teks spręsti šią problemą“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.
Įvertino galimą konfliktą su prezidentu ir prisiminė Pakso istoriją
Politikos veteranas, regis, nesibaimina, kad tokio klausimo grąžinimas į politinį procesą reikštų didžiules įtampas su šalies vadovu. Socialdemokrato teigimu, į šią problemą galima žiūrėti tik per konstitucinę prizmę.
„Reikia prisiminti, kad Paksas pažeidė Konstituciją ir kuo viskas išvirto. Prezidentas turi būti tikras, kad jis nepažeidinėja Konstitucijos. Tai net prezidento pareiga“, – sakė socialdemokratas.
Pasak jo, tokią pačią pareigą turi ir dabartinė premjerė I. Ruginienė. Dėl to, tikino politikas, ji taip pat privalo siekti, kad klausimas dėl Lietuvos atstovavimo būtų išspręstas.
„Būtų logiška, kad tarp premjero ir prezidento būtų pasirašytas tarpinstitucinis susitarimas“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.