Kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Gedimino Savicko / ELTA nuotrauka
Kardinolo Audrio Juozo Bačkio 65-erių metų kunigystės sukaktis – proga atidžiau pažvelgti į jo tarnystę ir įvardyti, kokie jo asmenybės bruožai labiausiai įsiminė ir žavi jį pažįstančius žmones.
Dienraščio „Bernardinai.lt“ kalbinami pašnekovai, kuriuos gyvenimo keliai suvedė su kardinolu, išskiria ne tik jo nuopelnus atkuriant Bažnyčios struktūras ką tik nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, bet ir iki šiol juntamą asmeninį ryšį, artumą, rūpestį žmonėmis.
Kunigas R. Doveika: atgaivino mūsų bažnytinę provinciją po okupacijos
Kunigas RIČARDAS DOVEIKA labiausiai išskiria besąlygišką kardinolo A. J. Bačkio ištikimybę Bažnyčiai, pasireiškiančią tėvišku artumu žmonėms. Jis prisimena, kad jųdviejų ryšys užsimezgė, kai ganytojas atvyko į Lietuvą ir tapo Vilniaus arkivyskupu.
„Nuo tos dienos, kai pasitikome jį prie Vilniaus katedros, prasidėjo bendrystės ryšys. Iš pradžių buvau Mišių patarnautojas, vėliau – vienas iš tų klierikų, kuriems kardinolas atvykęs į Lietuvą pirmiesiems rašė siuntimą stoti į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. Kunigystės sakramentą priėmiau iš jo rankų. Po metų studijų jo sprendimu buvau išleistas studijuoti į Romą, ir visi vėlesni įsipareigojimai ar paskyrimai Bažnyčioje buvo su jo parašu“, – prisimena dvasininkas.
Kunigas Ričardas Doveika. Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Kalbėdamas apie kardinolo per 65-erius kunigystės metus nuveiktus nuopelnus, kunigas R. Doveika išskiria jo tarnystės pradžią Lietuvoje. Jo žodžiais, tai buvo gaiva mūsų bažnytinei provincijai po okupacijos ir visų sumokėtų aukų, kančių laisvės kelyje.
„Kardinolas Audrys Juozas Bačkis atnešė visuotinės Bažnyčios alsavimą. Jo dėka Katalikų Bažnyčios bendruomenė Lietuvoje įgijo visuotinės Bažnyčios dvasią. Man jis yra tiltas, tėviškos rankos artumas, kuris atvedė Lietuvos Katalikų Bažnyčią į visuotinės Bažnyčios narius, nors visą laiką ten buvome“, – kalba kunigas R. Doveika.
Anot dvasininko, ryški dar viena kardinolo savybė – paklusnumas. Jis yra ėjęs aukštas pareigas visuotinėje Bažnyčioje, tačiau nuoširdžiai priėmė skyrimą į Lietuvą. Tai parodo jo ištikimybę Bažnyčiai, sako kunigas: „Labai stiprus Eminencijos bruožas – ne tenkinti asmeninius norus, poreikius, bet būti kartu su Bažnyčia. Jis atlieka viską, ko Bažnyčia prašo.“
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Evaldo Lasio nuotrauka
Kunigas R. Doveika taip pat prisimena, kad būdamas Vilniaus arkivyskupu kardinolas A. J. Bačkis pasiraitojęs rankoves rūpinosi arkivyskupija, tačiau visuomet išlikdavo žmogiškas.
„Jis puikiai jaučiasi karališkuosiuose rūmuose ir Vatikano koridoriuose, bet puikiai ir vaikščiodamas kaimo bažnytėlės šventoriuje ar lankydamas paprastų miestų ir kaimų žmonių namus“, – teigia dvasininkas.
„Nors kardinolas sulaukė garbingo amžiaus, švenčia garbingą kunigystės jubiliejų, jis ir toliau išlieka ganytojas, su kuriuo gali susitikti, paprašyti patarimo, gauti sustiprinimą, palaiminimą. Jis viskuo domisi ir jam rūpi“, – apie kardinolą A. J. Bačkį atsiliepia kunigas R. Doveika.
Klierikas D. Jurevičius: jaučiame rūpestį ir tikrą šilumą
Šiuo metu Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje studijuojantis DONATAS JUREVIČIUS kardinolą prisimena iš vaikystės. Jam dar būnant mažam ir patarnaujant bažnyčioje tuometinis Vilniaus arkivyskupas A. J. Bačkis atvykdavo į parapiją aukoti šv. Mišių.
„Prisimenu, parapijoje visada būdavo jaudulys, jei būdavo laukiama atvykstant svarbaus asmens. Bet kai Eminencija atvažiuodavo, mes jausdavome pirmiausia rūpestį ir šilumą, nors matėme ir kardinolišką stotą, didingumą. Prisimenu, kaip jis gebėjo sujungti kardinoliškumą ir šiltą tėvystę“, – vaikystės prisiminimais dalijasi klierikas Donatas.
Klierikas Donatas Jurevičius. Asmeninio archyvo nuotrauka
Šiandien D. Jurevičius į kardinolą A. J. Bačkį žvelgia kitomis akimis. Vienas iš jo nuopelnų – Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos atkūrimas ir pastatymas. Čia jaunuolis mokosi.
„Kardinolas sukūrė naują vietą, kuri kunigus rengia ne praeičiai, bet šiandienai, tokius, kurie būtų arti žmonių, kuriems būtų svarbi parapija. Dėl to ši žinia man, besirengiančiam kunigystei klierikui, yra labai reikšminga“, – kalba D. Jurevičius.
Jis taip pat akcentuoja kardinolo dangiškąjį globėją šventąjį Juozapą, kuris kartu yra ir pagrindinis seminarijos globėjas. Studento teigimu, net ir šioje situacijoje Dievo apvaizda veikė ne pagal žmonių planą, nes pirmiausia norėta seminarijai suteikti Gailestingumo Motinos titulą, bet galiausiai globėju tapo šventasis Juozapas – tylus ir nuolankus Kristaus gynėjas, padėjėjas. Šie bruožai, jaunuolio akimis, būdingi ir kardinolui A. J. Bačkiui.
„Kardinolas gyvena kaimynystėje, atrodytų, tyliai, bet visada yra šalia tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Žinome, kad už mus meldžiasi, jaučiame dvasinį palaikymą, jis visada yra atviras, pasiekiamas, mus aplanko ir mumis rūpinasi, padeda augti, teikia drąsos. Būdamas toks aukštas asmuo – kardinolas, kartu jis yra tėvas, padedantis eiti pašaukimo keliu“, – apie kardinolą A. J. Bačkį kalba klierikas D. Jurevičius.
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos nuotrauka
Kunigas A. Šuškevičius: jo darbuose svarbiausia yra žmogus
Kunigas ANDŽEJUS ŠUŠKEVIČIUS sako, kad mąstant apie kardinolą iš karto prieš akis iškyla jo atvykimas į ką tik nepriklausomybę atgavusią Lietuvą. Anuomet po persekiojimų visos bažnytinės struktūros buvo sovietinės valdžios išnaikintos, tačiau ganytojui atvykus viskas keitėsi.
„Didžiausias kardinolo nuopelnas – kad visas bažnytines struktūras jis kūrė nuo nulio. Jo drąsa, ryžtingumas, kantrumas ir tvirtumas tuo laiku buvo Dievo dovana, kad Bažnyčia galėtų palengva stotis ant kojų ir aktyviai vykdyti savo misiją“, – sako jis.
Kalbos apie institucijų ir struktūrų kūrimą gali skambėti šaltai, tačiau dvasininkas pabrėžia, kad būtent šie veiksmai parodo kardinolo A. J. Bačkio šiltumą, meilę Bažnyčiai ir dėmesį žmogui.
Kunigas Andžejus Šuškevičius. Edvardo Česonio nuotrauka
„Visuose kardinolo darbuose svarbiausia yra žmogus, ir tai yra investicija ir pagalba ar socialinėje kryptyje, kai kalbame apie nakvynės namus ir valgyklą nepasiturintiems, ar formacijos ugdymo struktūroje, kalbant apie sielovados centrus. Meilė Bažnyčiai, dėmesys žmogui turbūt yra ryškiausi kardinolo darbų ir tarnystės bruožai“, – tvirtina kunigas.
Kalbėdamas apie kardinolo A. J. Bačkio asmenybę, kunigas A. Šuškevičius išskiria jo gebėjimą bendrauti nuoširdžiai ir paprastai, nepaisant einamų pareigų.
„Kardinolas žavi tuo, kad bendraudamas asmeniškai yra labai paprastas, šiltas, nuoširdus. Tai geriausiai parodo jo įsipareigojimas, savotiška kapelionystė bendruomenėje „Tikėjimas ir šviesa“, kur susitinkama su neįgaliaisiais. Manau, su bet kuriuo žmogumi kardinolas sugeba bendrauti tėviškai ir artimai, skirdamas dėmesio“, – tikina jis.
Sesuo Benedikta: didelis dėmesys vargšams
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kardinolas A. J. Bačkis kvietė į šalį atvykti daug įvairių vienuolijų ir priėmė jas. Viena iš tokių – Marijos Dangun Ėmimo vienuolija ir sesuo BENEDIKTA ROLLIN RA. Būtent už tai ji yra dėkinga.
„Kardinolas matė, kaip galima praturtinti vienuolijas ir Lietuvos Bažnyčią. Mane ypač žavi jo suvokimas apie Bažnyčią. Lietuvoje Atgimimo laikais buvo labai stiprus tikėjimas, bet trūko krikščioniško ugdymo. Kardinolo iniciatyva buvo atkurta kunigų seminarija, tuometiniame Pedagoginiame universitete – Tikybos katedra“, – teigia ji.
Marijos Dangun Ėmimo vienuolijos sesuo Benedikta Rollin RA. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka
Vienuolė taip pat išskiria kardinolo A. J. Bačkio dėmesį vargstantiesiems ir pastangas jiems padėti. „Labai ryškiai matau kardinolo jautrumą visuomenės paraštėse esantiems žmonėms. Prisiminkime vieną pirmųjų jo iniciatyvų – skurstančiųjų valgyklos „Betanija“ įkūrimą, taip pat prieš kelerius metus parodytą jautrumą, kai Lietuvoje vyko migrantų krizė“, – kalba sesuo Benedikta.
Kunigas M. Mitkevičius: nepaisant aukšto rango, kardinolas yra labai žmogiškas
Kunigą MOZĘ MITKEVIČIŲ su kardinolu taip pat sieja ypatingas ryšys – jis buvo vienas paskutinių, kurį savo rankų uždėjimu į kunigus įšventino kardinolas A. J. Bačkis. Kalbėdamas apie ganytoją kunigas pabrėžia, kad jo platus žvilgsnis, matantis ir jaučiantis visuotinės Bažnyčios pulsą, buvo labai naudingas atkuriant Katalikų Bažnyčią Lietuvoje po okupacijos.
„Kardinolas geba mąstyti globaliai su perspektyva į ateitį. Neapsiriboja klebono žvilgsniu, galvoja ir apie šalį, Bažnyčios ateitį joje. Jis kaip diplomatas turi daug gerų savybių, kurios tam pasitarnauja“, – kalba kunigas M. Mitkevičius.
Kunigas Mozė Mitkevičius. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras
Kunigas M. Mitkevičius taip pat pabrėžia, kad, nepaisant aukšto rango, kardinolas A. J. Bačkis yra labai žmogiškas, turi gerą humoro jausmą. Nors kai kuriems žmonėms jis gali atrodyti rūstus dėl tankių antakių, tačiau bendraujant su ganytoju nejuntama nei baimės, nei įtampos.
„Šalia kardinolo gali būti įvairūs žmonės – ir sergantys Dauno sindromu, neįgalieji. Niekada nebuvau pastebėjęs, kad jie bijotų kardinolo, ir tai yra visiškai nesuvaidinta, nes Dauno sindromą turintys asmenys bendrauja nuoširdžiai. Kardinolą persmelkęs žmogiškumas yra labai patrauklus. Net eidamas aukštas pareigas jis visada buvo paprastas ir šiltas“, – įžvelgia dvasininkas.
Kunigas M. Mitkevičius taip pat prideda, kad kardinolą mato kaip vilties žmogų – nepaisydamas visiškai nepalankių aplinkybių, jis visuomet pasitikėjo Dievu.
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Roberto Dačkaus / Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotrauka
„Ypač kalbant apie susikompromitavusius dvasininkus, kardinolas visada tikėdavo, kad žmogus gali keltis iš nuopuolio, krizių, ir suteikdavo jiems galimybę tai padaryti“, – teigia dvasininkas.
„Norisi kardinolą tik sveikinti, dėkoti jam už tarnystę. Žinoma, dabar jis jau tų pareigų neina, ir sveikata jau kitokia, bet nuoširdžiai tikiu, kad kardinolas meldžiasi už Lietuvą, Bažnyčią joje ir tokiu būdu toliau vykdo savo, kaip ganytojo, misiją“, – kalba kunigas M. Mitkevičius.
Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!
Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!