„Žmonės parduotuvėje stovi prie kiaušinių lentynos ir mato, kad yra skirtingos kiaušinių kainos, ir jeigu pasižiūrėtų į ženklinimą, pamatytų, kad jis šiek tiek skiriasi. Išstudijavus ženklinimą, labai svarbu atkreipti dėmesį į skaičių, kuris rodo, kaip vištos yra laikomos. Jeigu, pavyzdžiui, nulis, tai bus ekologiškas ūkis, vienetas – laisvai laikomos, du – ant kraiko, o trys – narvuose“, – aiškina Lietuvos mitybos profesorius Rimantas Stukas. Vadinasi, nuliu pažymėti kiaušiniai yra patys palankiausi mūsų sveikatai, nes tokius kiaušinius dedančios vištos gyvena palankiausiomis sąlygomis, o tai reiškia, kad tokie kiaušiniai ir kainuoja brangiau.
Tačiau kodėl laikymo sąlygos turi įtakos kiaušinio kokybei? R. Stukas aiškina, kad kiaušinio kokybė tiesiogiai koreliuoja su tuo, ką višta lesa. Vadinasi, laisvai laikomos vištos savo mitybos racione gauna įvairesnių maistinių medžiagų, nes turi galimybę paragauti kirminų, vabzdžių, žolių. Be to, svarbu ir tai, kad višta būtų laikoma tokioje aplinkoje, kuri nekeltų jai streso. Tad narvuose laikomos vištos šiuo požiūriu gyvena gerokai prasčiau nei tos, kurios gali lakstyti laisvai.
Pasirodo, Lietuvos gyventojams svarbu, kokius būtent kiaušinius jie parsineša iš parduotuvės. „Lidl Lietuva“ užsakymu vasarį atlikta „Norstat“ apklausa rodo, kad beveik pusė (44 proc.) Lietuvos gyventojų atkreipia dėmesį į vištų auginimo sąlygas ir renkasi tvaresnius kiaušinius. Net apie trečdalis žmonių ir per šventes išlaiko dėmesį tvarumui – artėjant Velykoms jie ketina rinktis ne narvuose, o laisvai arba ant kraiko laikomų vištų kiaušinius.
„Pastebime, kad visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama gyvūnų gerovei ir atsakingam ūkininkavimui. Tai atsispindi ir pirkėjų pasirinkimuose – žmonės domisi ne tik kaina, bet ir tuo, kokiomis sąlygomis laikomos vištos“, – sako minėto prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė.
Tyrimo metu paaiškėjo ir priežastis, kodėl gyventojai yra linkę domėtis vištų laikymo sąlygomis bei įsigyti laisvai ar ant kraiko laikomų vištų kiaušinius. Beveik pusė (49 proc.) apklaustųjų nurodė, kad jiems svarbi gyvūnų gerovė ir etikos principai, o ketvirtadalis tyrimo dalyvių įvardijo, jog bendrai pradėjo skirti didesnį dėmesį produktų sudėčiai ir maisto kokybei. Minėtas prekybos tinklas, kaip ir keletas kitų tinklų, veikiančių Lietuvoje, atsisakė narvuose laikomų vištų kiaušinių. Šiuos pokyčius, sako L. Skersytė, pirkėjai vertina teigiamai.
„Žmonės vis geriau atpažįsta ženklinimą ant pakuočių ir žino, ką reiškia skirtingi skaičiai ant lukšto, todėl sprendimą priima įvertinę ne tik kainą, bet ir laikymo sąlygas. Pastebime, kad būtent šios kategorijos kiaušinių paklausa nuosekliai auga tiek prieš šventes, tiek kasdieniu laikotarpiu“, – pažymi L. Skersytė.
Ji taip pat atskleidžia, kad kiaušinių pardavimai Velykų savaitę yra beveik dvigubai didesni nei įprastai.
„Reikšmingas kiaušinių pardavimų augimas prieš Velykas rodo, kad tai – neatsiejama šventės dalis. Matome, kad pirkėjai šiam laikotarpiui ruošiasi iš anksto ir įsigyja didesnius kiekius kiaušinių. Tai patvirtina ir tyrimo duomenys – 41 proc. gyventojų Velykoms įsigyja nuo 11 iki 20 kiaušinių, o beveik penktadalis – iki 30“, – pasakoja L. Skersytė.
Apklausa taip pat parodė, kad dalis gyventojų rinkdamiesi kiaušinius vadovaujasi ir praktiniais bei estetiniais sumetimais. Trečdalis apklaustųjų pirmenybę teikia baltiems kiaušiniams – dažniausiai dėl lengvesnio marginimo ir ryškesnio spalvų efekto.