Žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigia, kad kompensacijų nuo šalnų nukentėję sodininkai ir uogų augintojai gali sulaukti dar šiemet. Anot jo, Europos Sąjungos (ES) ateinantiems metams Lietuvai numatytos sumos ir valstybės biudžeto lėšų turėtų užtekti.
„Tikriausiai, kad išmokėsime šiemet“, – žurnalistams teigė A. Palionis.
„Penktadienį buvo patvirtinta Lietuvai 1,1 mln. eurų (parama – ELTA) su galimybe dar 200 proc. prisidėti valstybei, tai yra 3,3 mln. eurų. Aš grubiai prisimečiau pagal tuos sodus, tai, iš principo, šios sumos turėtų užtekti sodams ir uogynams kompensuoti“, – tikino jis.
Ministro teigimu, buvo vertinami ūkių rugsėjį patikslinti žalos duomenys. Pasak jo, vertinant žalą pagal pajamas reikia įvertinti ir tai, jog gali būti sumažėjusios ūkių išlaidos.
„Mes aišku pasitikslinome tuos duomenis. (…) Pasitikslinome anksčiau rugsėjo mėnesį tas oficialias žalas ir dar papildomai nusiuntėme. (…) Kur (pavasarį – ELTA) buvo 90 proc. žala, pasidarė 97 proc.“, – sakė jis.
„Viską papildėme ir mums realiai, jei taip jau tiksliai žiūrėti pagal pajamas, vien sodams ir uogynams apie 16 mln. eurų reikėtų kompensacijoms. Bet aišku, mes nevertiname ir tų dalykų, kad nėra obuolių, nereikia jų skinti, kaip ūkis nepatiri tam tikrų išlaidų, kurios irgi yra nemaža dalis, tai ir pajamomis nereikia dengtis“, – tęsė A. Palionis.
Anot jo, tikėtina, kad kompensacijos bus skiriamos hektarui, vertinant padarytą žalą procentais.
„Principe gali kompensuoti per hektarą, įkainį, pagal rūšį, pagal laiptelius pasidaryti, kokia žala, ten 20–40 proc., 40–60 proc., 60–80 proc. ir 80–100 proc., (skirti – ELTA) hektarui kažkokią išmoką. Tikriausiai tuo keliu ir eisime, kad būtų paprasčiau administruoti“, – teigė žemės ūkio ministras.
„Arba gali jau vertinti prarastas pajamas, lyginant su praeitais laikotarpiais. Vieni nori taip, kiti taip, bet esmė ta, kad mes ir 2024 m. turėjome šalnas, dėl to turėjai mažesnes pajamas, jeigu taip lygint. Nes praktiškai visais metais tos šalnos nuostolius paliko“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Vyriausybė gegužės pabaigoje paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius.
Po rekordiškai šiltos antrosios balandžio dekados, kai vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 12,4 laipsnius, t. y. 5,7 laipsnių teigiama anomalija (rekordiškai aukšta 29,1 laipsnių temperatūra buvo užfiksuota balandžio 18 d. Vakarų Lietuvoje), aktyviosios augalų vegetacijos sezonas beveik visose šalies vietovėse prasidėjo beveik 2 savaitėmis anksčiau nei įprastai.
Tačiau paskutinę balandžio savaitę temperatūra smarkiai nukrito ir nuo to laiko šalyje prasidėjo stiprios ir ilgai trunkančios šalnos.
Šios nepalankios oro sąlygos padarė didžiulę žalą sodams ir uogynams, kurių daugelis jau žydėjo, o kai kur jau vedė ankstyvus vaisius.
Vasarą buvęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas Eltai teigė, kad dalis nuostolių bus kompensuota iš valstybės biudžeto, dalį bus tariamasi gauti iš ES.
