Kaip išgyventi iš 1080 eurų per mėnesį?
„Noriu tokius dalykus viešint, gal pasikeis visa ta sistema…“ – vylėsi Eimantas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – red. past.), dirbantis Panevėžyje.
Ugniagesiu gelbėtoju vyras dirba beveik trejus metus, tačiau gauna beveik 100 eurų mažiau, nei ir kolega, tarnyboje išdirbęs 25 metus. Eimantas skaičiuoja per mėnesį gaunantis 1050 eurų siekiantį atlyginimą „į rankas“.
Kadangi yra išsiskyręs ir du vaikus, per mėnesį vien alimentai siekia 700 eurų, o ką jau kalbėti apie nuomą, buitines išlaidas ar maistą.
Bankai apie būsto paskolas net nešneka su ugniagesio alga.
Ugniagesys gelbėtojas Eimantas
Tiesa, jis teigia radęs būdą, kaip uždirbti daugiau, tačiau tai truks nebeilgai, nes iš darbdavio sulaukė nemalonių žinių.
„Atsidariau mažąją bendriją, išsimoku sau atlygį kaip „vadovavimo paslaugos“. Visa tai darau, kad bankai matytų mano stabilias pajamas ir duotų paskolą būstui. Bet gavau laišką, kad turiu susirasti kitą (fiktyvų) vadovą. Kitu atveju būsiu atleistas iš tarnybos“, – „Delfi“ pasakojo jis.
Pašnekovas tvirtino, kad tokia veikla pagrindiniam darbui niekaip netrukdo, tačiau darbdaviui apie tai pranešta nebuvo. Be to, taip dirbant nėra darbo laiko apskaitos, todėl nebekyla rizika pažeisti įstatymus.
Pasak vyro, jam neliko kito kelio. Dirbant legaliai, per savaitę antrame darbe galėtų dirbti tik 12 valandų. Kitaip perliptų 60 valandų ribą ir taip pat gali laukti nemalonumai.
Priminsime, kad Valstybinė darbo inspekcija yra aiškinusi, kad Darbo kodekse yra nustatyti darbuotojų maksimaliojo darbo laiko reikalavimai, t. y. darbuotojas negali dirbti ilgiau kaip 12 val. per darbo dieną (pamainą) ir 60 val. per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo.
Todėl darbuotojas dirbti ilgiau nei nustatyta negali, o darbdavys negali priimti į darbą darbuotojo, jei jo darbo laikas viršytų nustatytus maksimaliuosius darbo laiko reikalavimus.
„Nepažįstu nė vieno žmogaus komandoje, kuris neturėtų antro darbo. Vieni dirba statybose, aišku, nelegaliai, kiti pardavinėja mašinas ir panašiai“, – sakė jis.
Darbas, nors ir pavojingas, panevėžiečiui patinka ir mato jame prasmę. Tačiau problema ta, kad sistema nesudaro jokių galimybių papildomai prisidurti prie algos.
„Svarbu atkreipti dėmesį, jog teisės aktai leidžia dirbti kitose darbovietėse, gavus įstaigos leidimą. Šia galimybe naudojasi nemaža dalis priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų“, – paaiškino institucija.
Kviečia atsiradus poreikiui
Su „Delfi“ bendravęs ne vienas pareigūnas tvirtino, kad iš jų esą atimtas ir dar vienas šaltinis užsidirbti. Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) ugniagesiai gelbėtojai buvo įpratę papildomai dalyvauti mokymuose ar budėjimuose tam, kad galėtų užsidirbti.
Tačiau, kaip teigė, pastaruoju metu nebėra ir šios galimybės, nes ugniagesiai gelbėtojai čia nebėra kviečiami.
Susisiekus su Lietuvos kariuomenė ir pasiteiravus, ar iš tiesų nebėra tokios galimybės, ši portalui „Delfi“ pateikė atsakymą.
„Informuojame, kad sprendimus dėl karių savanorių šaukimo į konkrečias užduotis Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas priima atsižvelgiant į saugumo poreikius, operacinius pajėgumus ir valstybės interesus“, – dėstoma komentare.
Lietuvos kariuomenė taip pat pabrėžė, kad statutiniai pareigūnai, įskaitant ugniagesius gelbėtojus, neturi įstatyminių apribojimų tarnauti KASP.
„Jie gali savanoriškai įsitraukti į KASP veiklą ir tokiu būdu atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad krizės ar karo atveju statutiniams pareigūnams visų pirma tenka atsakomybė už savo tiesioginių tarnybinių užduočių vykdymą, statutiniai pareigūnai Krašto apsaugos savanorių pajėgose pirmiausia šaukiami dalyvauti karinio rengimo renginiuose – pratybose ir mokymuose, o ne budėjimuose. Į pratybas kariai kviečiami ne mažiau kaip 20 dienų per metus“, – nurodoma atsakyme.
Anot institucijos, dėl tos pačios priežasties tai galioja ir budint taikos meto užduočių pajėgose. Kaip aiškinta, atliepiant institucijų, prašančių kariuomenės pagalbos, poreikius, pasitelkiami ne KASP tarnaujantys statutiniai pareigūnai (atstovaujantys institucijas, kurios paprastai irgi turi vaidmenį situacijos suvaldyme), o kiti kariai savanoriai.
Problema žinoma
Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Miroslavas Gerasimovičius „Delfi“ anksčiau teigė, kad ugniagesių iššūkiai tiek dėl darbo valandų problemos, tiek dėl per žemų atlyginimų yra žinomi. Viskas remiasi į nepakankamą finansavimą ir papildomų lėšų trūkumą statutinių tarnybų finansavimui.
Jis komentavo, kad nemaža dalis pareigūnų dirba antruose darbuose tam, kad išgyventų. „Pradedančio ugniagesio atlyginimas iki 2026 m. sausio 1 d. nesiekė nė 900 eurų „į rankas“, o nuo sausio 1 d. apie 1000 eurų „į rankas“. Jis nėra nei konkurencingas, nei motyvuojantis, todėl didžioji dalis tikrai turi kitus darbus arba kitus užsiėmimus, kur gali prisidurti prie atlyginimų“, – sakė M. Gerasimovičius.
Savo ruožtu Vidaus reikalų ministerija (VRM) „Delfi“ taip pat tikino, kad ieškoma sprendimų dėl atlyginimų didinimo.
Seimui pritarus 2026–2028 metų biudžeto įstatymui, 2026 m. valstybės biudžete vidaus reikalų srities statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui padidinti bei motyvacijai sustiprinti papildomai buvo skirta 30,5 mln. eurų. Visoms šalies statutinėms įstaigoms papildomai skiriamos lėšos siekė apie 39 milijonus eurų.
Anot ministerijos, tai leido nuo šių metų padidinti mažiausiai uždirbančių pareigūnų darbo užmokestį ir prisidėti prie pareigūnų socialinių garantijų užtikrinimo. Visų statutinių tarnybų bendras darbo užmokesčio fondas šiais metais didėja maždaug 7 procentais. Pareigūnų darbo užmokestis didės proporcingai nuo darbo stažo tarnyboje, atliekamų pareigų ir vykdomų funkcijų sudėtingumo.
Taip pat apie 32 proc. pareigūnų kas mėnesį gauna 300 eurų kompensaciją už ilgalaikę tarnybą. Tokios kompensacijos taip pat mokamos muitinės ir bausmių vykdymo sistemų pareigūnams.