Apie tai, kodėl emocinė įtampa tiesiogiai veikia žarnyno veiklą ir kokią įtaką šio sutrikimo gydymui turi FODMAP dieta, pasakoja gydytoja gastroenterologė doc. Goda Sadauskaitė, VULSK Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovė, Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentė, Vilniaus universiteto docentė.
Žarnynas ir smegenys: ryšys, kuris nėra metafora
„Pati sąvoka „dirgli žarna“ iš dalies ir apibūdina patį sutrikimą. Būna, mes sakome dirglus žmogus, tai šiuo atveju – „dirgli žarna“, kuri padidintu jautrumu reaguoja į įvairius faktorius“, – trumpai DŽS apibūdina gastroenterologė doc. G. Sadauskaitė.
Ji pabrėžia, kad kalbant apie DŽS, kalbama apie žarnyno sritį – vidurinę ir apatinę pilvo dalį. Kitaip tariant, tai yra sutrikimas, susijęs su mūsų žarnynu – šioje vietoje ir pasireiškia nemalonūs pojūčiai. Tačiau kaip tai susiję su žmogaus emocine būsena ir kodėl pilvas ją „jaučia“?
Gydytoja aiškina, kad mūsų žarnynas ir smegenys yra nuolatinio ryšio zonoje – ryšys tarp smegenų ir žarnyno yra palaikomas per labai sudėtingą nervinį tinklą – autonominę nervų sistemą, klajoklį nervą, taip pat per hormonus ir imuninę sistemą. Streso metu organizmas išskiria adrenaliną ir kortizolį, kurie veikia enterinę nervų sistemą – savarankišką žarnyno nervinį tinklą, reguliuojantį žarnyno judesius (motoriką). Dėl to žarnyno susitraukimai gali tapti intensyvesni ir nekoordinuoti, o tai sukelia skausmą, pūtimą ar tuštinimosi pokyčius.
„Todėl nereikia stebėtis, kad daliai žmonių stresinėse situacijose pasireiškia įvairūs virškinimo sutrikimai. Vieniems gali atsirasti spazmai ir pilvo skausmas, kitiems – pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas“, – aiškina gydytoja.
Gydytoja pateikia ir daugeliui pažįstamų pavyzdžių.
„Pavyzdžiui, prieš egzaminą studentai ir mokiniai viduriuoja. Arba kitiems po ilgalaikės įtampos pasireiškia vidurių užkietėjimas. Tai yra tiesioginė kūno reakcija į emocinį foną, o ne įsikalbėta liga – tai tikrai vyksta objektyviai“, – pabrėžia pašnekovė.
Kaip atskirti nuo kitų ligų?
Pasiteiravus, kaip atskirti galimus kitus sutrikimus, ligas ar patologijas nuo DŽS, gydytoja aiškina, kad vienas svarbiausių diagnostinių kriterijų yra pasikartojantis pilvo skausmas kartu su tuštinimosi pokyčiais, trunkantis bent 3 mėnesius. Tipiniai DŽS požymiai: pilvo skausmas ar diskomfortas, pilvo pūtimas, pakitęs tuštinimosi dažnis, pakitusi išmatų konsistencija. Būdinga ir tai, aiškina gydytoja, kad po tuštinimosi skausmas palengvėja. Be to, simptomai dažnai sustiprėja streso metu, o naktį, kai organizmas ilsisi, paprastai nevargina.
DŽS skirstomas į tris formas: DŽS-V, kuomet dominuoja viduriavimas, DŽS-U, kuomet dominuoja vidurių užkietėjimas, ir mišrus, kuomet simptomai keičiasi. Vis dėlto, pabrėžia doc. G. Sadauskaitė, labai svarbu atskirti DŽS nuo organinių ligų.
„Dirglios žarnos sindromas nesukelia taip vadinamų pavojaus ženklų. Kas yra tie pavojaus ženklai? Prie jų priskiriami: kraujas išmatose ar kraujavimas iš virškinamojo trakto, nepaaiškinamas kūno svorio kritimas, karščiavimas, mažakraujystė (anemija), naktiniai simptomai, pažadinantys iš miego, naujai atsiradę simptomai vyresniame nei 50 metų amžiuje, storosios žarnos vėžio ar uždegiminių žarnyno ligų atvejai šeimoje.
Jeigu atsiranda bent vienas iš šių simptomų, būtina atlikti išsamesnius tyrimus, nes tokiu atveju kalbame nebe apie funkcinį sutrikimą, o galimą organinę ligą“, – pabrėžia gydytoja.
„Gyventi ramybėje“
Paklausta, ar įmanoma išvengti DŽS ir jo sukeliamų simptomų, gydytoja grįžta prie pagrindinės priežasties – žarnyno ir smegenų ryšio.
„Na, prisimenant, kad tai yra mūsų žarnyno ir smegenų nervų sistemos ryšio sutrikimas, pirmasis patarimas būtų gyventi ramybėje“, – pabrėžia pašnekovė. Ji taip pat primena ir svarbią psichologų įžvalgą: „10 proc. mūsų emocinės savijautos įtakoja realiai nutinkantys įvykiai ir 90 proc. įtakoja tai, kaip mes juos priimame.“
Visgi gydytoja sutinka, kad dalis žmonių iš prigimties yra jautresnės nervų sistemos, todėl jiems „gyvenimas ramybėje“ gali būti sudėtinga užduotis. Tačiau tuomet, aiškina gydytoja, gali padėti meditacija, fizinis aktyvumas, mėgstamos veiklos, darbo ir poilsio režimo laikymasis.
„Tai – bendriniai patarimai, kuriuos visi žino, bet nedaugelis jų laikosi, prašo kažkokios stebuklingos tabletės, o tos stebuklingos tabletės nėra. Yra labai daug medikamentų, kuriuos mes taikome dirgliosios žarnos sindromo gydymui, bet jie yra simptominiai, turi laikiną poveikį“, – sako gastroenterologė.
FODMAP dieta
Vienas efektyviausių šiandien taikomų metodų DŽS valdyti – vadinamoji FODMAP dieta – aiškiai struktūruota eliminacinė ir testavimo sistema.
„FODMAP – tai grupė trumpos grandinės angliavandenių, kurie kai kurių žmonių plonojoje žarnoje yra prastai pasisavinami ir kai jie pasiekia storąją žarną, įvyksta du dalykai: [pirma,] fermentacija – žarnyno bakterijos juos sparčiai skaido, išskirdamos dujas, ir tai sukelia pūtimą, pilvo tempimą, [antra,] vandens pritraukimas – šie angliavandeniai veikia kaip kempinė, pritraukia vandenį iš žarnyno, o tai skatina viduriavimą“, – aiškina gydytoja.
Tarp dažniausių aukšto FODMAP produktų – česnakai ir svogūnai (patys stipriausi dirgikliai daugumai pacientų), kviečiai, rugiai, miežiai, obuoliai, kriaušės, arbūzai, kaulavaisiai (persikai, slyvos), karvės pienas, minkštieji sūriai (turintys daug laktozės), pupelės, lęšiai, avinžirniai.
Kalbėdama apie mažai FODMAP turinčius produktus, esant DŽS, gydytoja įvardija šiuos: morkos, agurkai, cukinijos, bulvės, špinatai, ryžiai, avižos, grikiai, produktai be glitimo, nepernokę bananai, braškės, mėlynės, citrusiniai vaisiai, mėsa, žuvis, kiaušiniai, kietieji sūriai (parmezanas, čederis).
Tačiau esminė žinutė, aiškina gydytoja, – tai nėra dieta visam gyvenimui, todėl šių produktų nereikia atsisakyti visam laikui: „Tai nėra skirta visam gyvenimui, tai tiesiog daugiau kaip testas, laikinas bandymas, padedantis rasti asmeninius dirgiklius, kas tam žmogui netinka.“
Gydymas taikant FODMAP dietą, pabrėžia gastroenterologė, vyksta etapais: 2–6 savaičių ribojimo fazė, kuomet atsisakoma visų aukšto FODMAP kiekio produktų, kol simptomai išnyksta arba stipriai sumažėja, vėliau – palaipsninis kiekvieno produkto grąžinimas, stebint reakciją 24–48 valandas. Galiausiai suformuojama personalizuota mityba, atsisakant tik realiai simptomus sukeliančių produktų.
„Svarbus pastebėjimas: kadangi ši dieta yra ribojanti, ją pradedant verta pasitarti su specialistu, kad nepritrūktų skaidulų ar tam tikrų vitaminų“, – pabrėžia gydytoja.