Andriejavas: augintojai turi ne vieną iššūkį
Pirmas iššūkis, su kuriuo susiduria daržovių augintojai, yra konkurencinė aplinka – svarbu sukurti tokią aplinką, kad ūkininkai galėtų savo produkciją realizuoti Lietuvoje.
Kitas klausimas, kurį kelia augintojai – PVM lengvata Lietuvoje auginamiems vaisiams, daržovėms, uogoms. „Manome, kad tai yra vienas prioritetinių klausimų, nes tai susiję ir su didesniu prieinamumu pirkėjams, galimybe lengviau konkuruoti su nelegalia prekyba, kai iš kitų šalių įvažiuojama ir prekiaujama slepiant mokesčius. Tai PVM lengvata lentynose padėtų sumažinti kainas vartotojams, o ūkininkams leistų daugiau auginti ir daugiau parduoti“, – komentavo asociacijos vadovas.
Tiesa, anot jo, šia tema su valdžios atstovais dar tik diskutuoja, todėl dar per anksti sakyti, koks galėtų būti lengvatinis tarifas ir ar jis bus įvestas.
Kita aktualija, dėl kurios dalis ūkininkų praranda savo derlių, yra draudžiamos naudoti augalų apsaugos priemonės.
„Tai yra didžiulė bėda, kai Lenkijoje augalų apsaugos produktai leidžiami naudoti, o Lietuvoje kažkodėl yra uždrausti. Preparatas leidžiamas naudoti, pavyzdžiui, augalininkystei, tačiau morkų ar svogūnų pasėliams, kai tuo tarpu Latvijoje ir Lenkijoje tai yra leidžiama, nors yra ta pati klimatinė zona“, – pateikė pavyzdį atstovas.
Jo aiškinimu, tokia situacija susidaro dėl to, nes pardavėjai ar apsaugos priemonių gamintojai nenori sertifikuotis mažose rinkose, o tai reiškia, kad produkcijos naudoti negalima. Tiek Žemės ūkio ministerija, tiek Augalininkystės tarnyba problemą supranta ir ieško sprendimų.
Tačiau P. Andriejavo teigimu, rekordiškai šalta žiema daržovių augintojų pernelyg neišgasdino, bet nėra aišku, kokie orai laukia pavasarį. „Ūkininkai jau yra laukuose, tai pavasaris gana gražus – dabar jau leidžia važiuoti laukus, tai ir mūsų ankstyvosios bulvės jau yra sodinamos“, – dėstė jis. Taigi, prieš Tėvo dieną ankstyvųjų bulvių derlius jau lauks pirkėjų.
Daržovių nepritrūks, bet kainos augintojams ne itin dėkingos.
Šiai dienai saugyklose daržovių dar turime, kainos yra palyginti nedžiuginančios, bet iki pavasario lietuviškų daržovių užteks.
Paulius Andriejavas
Pašnekovo teigimu, kainos nedžiugina dėl didelės daržovių paklausos kitose šalyse. Jo žiniomis, iš Lenkijos ir Vokietijos nebuvo daug eksportuota į Ukrainą, kurioje buvo neblogas derlius, ir rinkoje susidarė perteklius.
Vis tik rinką stabilizavo atėjusios šalnos. Tie ūkiai, kurie nėra modernizavęsi, nebegalėjo laikyti daržovių ir jos sušalo, o turėję modernias technologijas jas išsaugojo, todėl kainos išliko normaliame lygyje.
Agurkų galima rasti ir 5 Eur/kg, ir už 9 Eur/kg
Lietuviškų agurkų sezonas, kaip ir įprasta, prasideda kovo viduryje ir turgavietėse, parduotuvėse jau galima nusipirkti agurkų, kol kas užaugintų šiltnamiuose.
„Moderniuose šiltnamiuose agurkų derlius jau yra prasidėjęs, kai kuriuose ūkiuose derlius buvo ištisus metus. Lietuviškų daržovių iš šiltnamių jau tikrai galima įsigyti prekybos tinkluose. Jei rašo, kad kilmės šalis yra Lietuva, tai yra teisybė“, – komentavo asociacijai vadovaujantis ir pats agurkus šiltnamiuose auginantis P. Andriejavas.
Be kita ko, jis pabrėžė, kad pirkėjai turėtų būti itin atidūs ir patikrinti, ar kilmės šalis tikrai Lietuva ir ar produkcija šviežia. Žinotina, kad nuskinti agurkai, jei auginti Lietuvoje, prekystalius pasiekia per 1 ar 2 dienas, todėl turi atrodyti kaip ką tik nuskinti.
Kaip teigė kalbintas P. Andriejavas, šiuo metu lietuviškų agurkų kainos prasideda nuo 5 eurų, o vėliau, kaip įprasta išaugus pasiūlai, kaina krenta.
Tačiau eidama Antakalnyje Dovilė pasakojo pastebėjusi, kad lauko prekyboje agurkai kainuoja kur kas daugiau.
„Nuotrauką padariau prie Antakalnio poliklinikos esančioje prekyvietėje. Nemaloniai nustebino šviežių agurkų kainos – 9 Eur/kg (buvo nurodyta, kad iš Kėdainių).
Suprantu, kad anksti dar ir ne sezonas, todėl ir tokios kainos, bet tada nesuprantu, iš kokios vilniečių pajamos, kad vien agurkus už tokią kainą gali pirkti“, – nuomone pasidalijo ji.
Moterį papiktino ir kurį laiką stebimas ir verslų elgesys. „Stebina tendencija, kad prekybininkai, suprasdami, kad žmonėms kainos gali pasirodyti neadekvačios, pradeda jas rašyti nebe kilogramais, o gramais.
Pavyzdžiui, graikiškų braškių kainos parašytos ne kilogramais, o 500 g, žirnių ankščių – 100 g. Laukiu laikų, kai pradės kainas po 1 gramą rašyti arba vienos uogos kaina, kas jau beje yra buvę interneto prekyboje su trešnėmis, slyvomis (čia sarkastiškai)“, – ironijos neslėpė Dovilė.
Panašu, kad ir asociacijai tai nėra naujiena, todėl pirkėjai raginami apsipirkti atidžiai.
Tačiau 9 eurai dar nėra pati didžiausia šios daržovės kaina. Štai 2025 m. „Delfi“ rašė, kad pirmieji lietuviški agurkai, auginti šiltnamiuose, prekybos vietas pasiekė dar vasario mėnesį, o jų kilogramo kaina siekė 15 eurų.
Artėjant vasarai ir derliui augant, kilogramas agurkų turguose kainavo apie 3 eurus, o vėliau nukrito iki 1–2,5 euro.