Antradienį treniruotasi, kaip reikėtų evakuoti Vilnių įvykus bet kokiai ekstremaliai situacijai. Pati pratybų pradžia tokia: įkuriami punktai, kuriuose registruojami sostinės gyventojai.
„Panašiai ir tikėjausi. Daug laukimo ir laukiam“, – sakė vienas pratybų dalyvis.
Tuo metu Lietuvos raudonojo kryžiaus generalinė direktorė komentavo Ingrida Damulienė komentavo, jog pratybos leidžia įsivertinti, kokius pajėgumus institucijos gali mobilizuoti, kad nedubliuotų funkcijų.
Savivaldybės vienos, kilus krizei, neišsivers, pasitelkiami savanoriai. Vienas esminių uždavinių – evakuojamųjų gyventojų maitinimas – irgi patikėtas savanoriams.
„Maisto banko“ ir mūsų savanorių pagrindinė užduotis yra padaryti taip, kad jos žmogus, dalyvaujantis pratybose, neliktų alkanas“, – pasakojo „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Vieniems pratybų institucijos aiškios.
„Paprasta, jokių problemų“, – teigė „LNK Žinių“ sutiktas vyriškis.
O kitiems – ne iki galo.
„Taip pusiau. Aš maždaug pasiskaičiau, kad mes važiuosime į Kauną, kad ten bus kažkokie mokymai. Bet kada tiksliai ir kur, tai nelabai [žinau]“, – tikino kitas pratybų dalyvis.
Kai kurie dalyviai į pratybas atėjo pasiruošę: susidėjo kuprines su būtiniausiais daiktais.
Suregistravus, žmonės vedami į autobusus ir vežami į skirtingas Lietuvos vietas. Sumaišius autobusą, gali būti evakuotas ne ten, kur tikiesi.
Dalis autobusų keliauja į stotį, o iš ten – traukiniu į Kauną.
Tikslas – būti pasirengus evakuoti visą Vilnių
Pratybose dalyvauja 50 evakuojamų vilniečių, bet juos evakuoti treniruojasi 300 pareigūnų, tarnautojų, savanorių. Anot Vilniaus mero, keliamas tikslas būti pasirengus evakuoti visą Vilnių.
„Matyt, kad kalbame apie visą miestą. Suprantame, kad, jeigu kiltų ekstremali situacija, dėl ko reikėtų evakuoti visą Vilnių, tai nebūtų situacija, atsirandanti per vieną dieną“, – pažymėjo meras Valdas Benkunskas.
Kilus didelei krizei, neužtektų evakuoti giliau į Lietuvą, tektų vežti iš Lietuvos. Pagrindinė evakuacijos kryptis iš Lietuvos – per Lenkiją.
„Mes su Lenkijos kolegomis kalbamės apie tai. Bet, aišku, čia reikėtų ir politinių sprendimų“, – teigė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Su lenkais nėra ne tik planų: nėra net sutarimų, kad reikėtų planuoti lietuvių evakuaciją į Lenkiją.
„Tikimės, kad pavyks įtraukti į tą veiklą. Kalbamės [su] Lenkija, kuri, galbūt, yra viena svarbiausių viso evakavimo krypčių“, – kalbėjo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Lenkai turėtų ne tik priimti lietuvius, bet ir patys juos atsivežti. Dėl dešimtmečius nebaigiamos „Rail Baltica“ vėžės Lietuva neturi nei bėgių, nei traukinių nuvažiuoti tiesiai į Lenkiją.
„Mes privežame iki Lietuvos–Lenkijos sienos, o žmonės persėda į europinės vėžės traukinius, kurie priklauso Lenkijos geležinkelių bendrovei“, – pasakojo „Lietuvos geležinkelių“ verslo ir atsparumo direktorius Gediminas Šečkus.
Keisti traukinius tektų Suvalkų koridoriuje, kuris greičiausiai būtų viena karščiausių konflikto vietų.
Visą „LNK Žinių“ reportažą apie pratybas žiūrėkite čia: